KGB rezervistų sąrašuose minima daugiau aukštų pareigūnų ir politikų, negu yra atsidūrę Seimo laikinosios tyrimo komisijos akiratyje. Komisijos pirmininkas Skirmantas Pabedinskas tikina, kad tyrimo išvadą pateikus Seimui šių asmenų pavardės bus paviešintos.
Antradienį už uždarų durų posėdžiavusiai komisijai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arvydas Anušauskas pateikė KGB rezervo sąrašų fragmentus. Šių sąrašų esą buvo ne vienas ir jie nuolat keisdavosi. Visi sovietų saugumo rezervistų sąrašai komisijai turėtų būti pateikti ketvirtadienį.
Nuo klausimo, ar tarp KGB rezervo karininkų būta dabar aukštas ir atsakingas pareigas einančių asmenų, S. Pabedinskas diplomatiškai išsisuko, tačiau nepaneigė, kad tokių pavardžių aptiko jau antradienį matytuose sąrašuose. "Pamatėme daug sąrašų. Sąrašuose yra daug pavardžių. Šiandien pavardės nebuvo aktualios. Šiandien daugiau kalbėjome, kaip sudaromi sąrašai, kaip žmonės į juos pateko ir kas jie tokie buvo", - aiškino komisijos vadovas.
Rezerve nepanoro būti kas dešimtas kandidatas
A. Anušausko turimais duomenimis, KGB rezervui priklausė apie 420 Lietuvos gyventojų. Maždaug 100 bylų istorikui iki šiol nepavyko aptikti.
Anksčiau S. Pabedinskas yra tvirtai pažadėjęs paviešinti visus dabartinius politikus ir pareigūnus, kurie sovietmečiu priklausė KGB rezervui. Antradienį jis kalbėjo atsargiau - esą sąrašus pirmiausiai reikia sutikrinti su gyventojų registro duomenimis, mat "gali būti daug pavardžių, kurios sutaps su Petraičiu, Jonaičiu ar kitu žmogumi, kuris gyvena bet kuriame Lietuvos rajone". "Kai komisija parengs išvadą ir pateiks ją Seimui, paviešinsime, jei jie dirba valstybinėse įstaigose", - sakė parlamentaras.
A. Anušauskas antradienį į laikinosios komisijos narių klausimus uždarame posėdyje atsakinėjo maždaug dvi valandas. Vėliau jis žurnalistams sakė, kad buvimą KGB rezerve galima vertinti kaip tam tikrą bendradarbiavimą su sovietų saugumu, mat žmonės į šiuos sąrašus nebuvo įtraukiami be jų žinios ir sutikimo. "Atsirasti rezerve kitaip paprasčiausiai neįmanoma. Jei žmogus nesutikdavo, jo paslaugų būdavo atsisakoma", - pažymėjo istorikas.
Jo duomenimis, 1990 metais, kai buvo atliekama paskutinė potencialių rezervistų apklausa, kas dešimtas iš jų atsisakė būti įtrauktas į sąrašus. Sutikimas paprastai būdavo duodamas žodžiu. Duomenų, kad atsisakiusiems būtų grėsę nemalonumai, neturima.
Pasak A. Anušausko, KGB rezerve atsidūrę žmonės turėjo gyventi bei dirbti kaip civiliai žmonės ir tik kartais dalyvauti apmokymuose. Ekstremalių situacijų, t. y. karo atveju, jiems būtų tekę atlikti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, suimti kai kuriuos asmenis. Bet rezervistai esą negalėjo nei žinoti tokias detales, nei matyti savo asmens bylas, mat tuo rūpinosi tik KGB.
Tuo esą rezervistai skiriasi nuo tikrųjų KGB darbuotojų ir agentų, kuriems galioja vadinamasis Liustracijos įstatymas. Tiesa, 1991 metų pabaigoje įsigaliojusiame įstatyme "Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo" buvo akcentuojamas pats bendradarbiavimo faktas, nesigilinant į jo pobūdį.
Istorikas atsisakė vertinti, ar sovietų saugumo rezervo karininkai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir yra verti neigiamo visuomenės įvertinimo, pasiūlęs palaukti laikinosios komisijos išvados. Jo žodžiais, šiuo atveju svarbesnis faktas - ar minėti trys pareigūnai informavo atitinkamus asmenis ir visuomenę apie galimas savo sąsajas su KGB.
Faktus reikėjo atskleisti
Kaip po posėdžio sakė S. Pabedinskas, kai kuriems buvusiems KGB rezervistams, kurie pernai siekė Seimo nario mandato, derėjo šį biografijos faktą nurodyti kandidatų anketose. "Pagal sąrašus, kaip jie buvo įrašyti, turėjo tai deklaruoti, - sakė komisijos vadovas. - Vieni KGB rezervistai buvo tiesiogiai įtraukiami, kiti pervedami iš Sovietų Sąjungos gynybos ministerijos sąrašų. Komisija tai ištirs gavusi visus dokumentus. Jei bus parašytos jų ranka kokios nors žymos, bus galima traktuoti kaip bendradarbiavimą".
Suabejoję šalies istorikų objektyvumu, kai kurie komisijos nariai praėjusią savaitę buvo pasiūlę paprašyti KGB rezervo veiklos įvertinimo iš Rusijos. Tačiau galiausiai nuspręsta nesikreipti į šią šalį. Anot A. Anušausko, naudingos informacijos būtų galima gauti iš Latvijos ir Estijos, mat, pavyzdžiui, latviai gali turėti daugiau normatyvinių dokumentų.
Dar praėjusią savaitę komisija paprašė Valstybės saugumo departamento (VSD), tarpžinybinės Liustracijos komisijos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateikti visus turimus duomenis apie KGB rezervistus. Komisija ketina paprašyti papildomos medžiagos iš rajoninių komisariatų.
Antradienį komisija taip pat aptarė klausimyno, kuris bus pateiktas užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui, VSD generaliniam direktoriui Arvydui Pociui ir Seimo vicepirmininkui Alfredui Pekeliūnui, projektą. Atsakymus į 12 klausimų tikimasi gauti iki ketvirtadienio.
Išsiaiškinus sovietų saugumo rezervistų statusą ir ar A. Valionis, A. Pocius bei A. Pekeliūnas tikrai jiems priklausė, kitą savaitę numatoma pradėti jų pačių apklausas.
Beveik paslaptis išgirdo visa komisija
Beje, nors žurnalistai antradienį iš laikinosios komisijos posėdžio buvo išprašyti, du jos nariai, iki šiol neturintys leidimų dirbti su slapta informacija, A. Anušausko atsakymų galėjo klausytis. Pasak S. Pabedinsko, kadangi istoriko pateikta informacija nėra slapta, buvo nuspręsta, kad posėdyje gali dalyvauti visi komisijos nariai.
ELTA primena, kad socialdemokratas Algirdas Paleckis turi leidimą dirbti tik su konfidencialia, o Liberalų demokratų frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis - su riboto naudojimo informacija. Leidimus dirbti su slapta informacija jie esą turėtų gauti "šiomis dienomis".
