Keliaujant smagu išbandyti tai, ko niekada nesi ragavęs. Juk maistas - pats geriausias įvairių kultūrų atspindys. Tačiau ar kiekvienas išdrįstų paragauti vabalų Azijoje, ežio traškučių Didžiojoje Britanijoje ar islandiškos ryklio mėsos? Pristatome keisčiausių pasaulio patiekalų dešimtuką.
1. Ežio traškučiai (Didžioji Britanija)
Ežio traškučiai turi linksmą kilmės istoriją. Dar 1981-aisiais britų kompanija „Hedgehog Food Ltd“ pajuokaudama nusprendė išleisti „ežio skonio traškučius“. Vos pasirodę, šie susilaukė milžiniškos sėkmės.
Iš tikrųjų traškučiai buvo kiaulienos skonio, nes ežiai niekada nebūdavo naudojami gamyboje. Už klaidingą reklamą kompanija buvo paduota į teismą.
Tačiau sumanūs britai nepražuvo: apklausė kelis čigonus, kurie iš tiesų valgydavo keptus ežius ir gavo patvirtinimą, kad toks skonis egzistuoja ir yra specifinis. Tuomet gudruoliai užsakė išgauti šį kvapą ir tolesniame gamybos procese pradėjo naudoti ežio ekstrakciją. Visi liko patenkinti, bet įdomu: o kaipgi su ežiais?
„Ežio“ traškučiai
2. „Kubiniai“ arbūzai (Japonija)
Japonija nuo seno garsėja išradingumu, todėl nenuostabu, kad čia ir buvo sukurti kubo formos arbūzai. Keli mokslininkai paprasčiausiai įdėjo nokstančius vaisius į kubinius stiklo indus ir leido jiems įgauti šių talpyklų formą.
Arbūzus-kubus daug paprasčiau pjaustyti ir sandėliuoti, bet kainuoja jie dvigubai daugiau nei jų įprastiniai giminaičiai. Naujausiais duomenimis, Japonijoje jau išvesti ir piramidės formos arbūzai.
Arbūzas ar kubas? Taip, kubinis arbūzas!
3. „Hakarl“ (Islandija)
Šis islandų delikatesas yra iš pūdytos ryklio mėsos. Išdarinėtas ryklys užraugiamas tamsiame rūsyje šešioms dvylikai savaičių, kad iš jo pasišalintų skysčiai. Tuomet supjaustomas atraižėlėmis ir paliekamas džiūti dar keturiems penkiems mėnesiams.
Galutinis produktas atsiduoda amoniaku ir dvokia. „Hakarl“ ant stalo patiekiamas supjaustytas mažais kubeliais.
Pūdyta rykliena
4. Kirminų taco (Meksika)
Taco – pati tikriausia Meksikos virtuvės pažiba. Tai įdaryta kvietinė arba kukurūzinė tortilja. Dažniausiai įdarui naudojama mėsa, daržovės ar žuvis. Bet dėl skonio nesiginčijama, o kulinarinei vaizduotei ribų irgi nėra.
Todėl kai kurie meksikiečiai taco gardina... kirminų įdaru! Pasiūlymas neviliojantis, bet jei smalsumas nugalėtų šleikštulį, internete galite rasti daugybę šio keisto patiekalo receptų.
Taco su kirminų įdaru
5. Kavos skonio kramtomoji guma (Japonija)
Sukrimtus kirminų taco, neabejotinai norisi ko nors gaivaus. Kodėl neišbandžius kavos skonio kramtomosios gumos? Kvepėsite taip „gaiviai“, it ką tik išgėrę puodelį kavos.
Dar vienas įrodymas, kad Japonija stebina pasaulį išradingumu.
Kavos skonio kramtomoji guma
6. Kepta šuniena (Kinija, Korėja)
Nors Vakarų pasaulyje šunų mėsa yra griežtas socialinis tabu, tačiau tai nėra svetima kai kurioms Azijos šalims.
Kinijoje šuniena vartojama dėl savo gydomosios galios. Taip pat ją mėgstama valgyti žiemą tam, kad kūnas ne taip smarkiai šaltų. Šunys yra išauginami tam skirtose fermose. Jų mėsa yra brangus malonumas, todėl įsigyti šunienos išgali tik pasiturintys kinai.
Ar tikrai šunieną Kinijoje valgo tik pasiturintys?
7. „Casu Marzu“ (Italija)
„Casu Marzu“ yra tradicinis sardinietiškas ožkos pieno sūris, dar kitaip vadinamas „vikšrų sūriu“. Sūris garsėja tuo, kad jam pagaminti pasitelkiamos 8 mm lervos. Jos išvarpo sūrio masę tam, kad pagreitintų fermentaciją ir išskaidytų sūrio riebalus. Dažniausiai žmonės prieš vartojimą lervas išima, bet atsiranda ir tokių, kurie valgo „Casu Marzu“ su dar gyvastėlės nepraradusiais vikšrais.
Įdomiausia, kad sūris buvo teisiškai uždraustas Sardinijoje, bet ne kitose Italijos vietovėse. Taigi, Sardinijos gyventojai turi skuosti skanauti „Casu Marzu“ kitur.
„Casu Marzu“ garsėja paruošimo technologija
8. Gruzdintų bulvyčių sumuštinis (Didžioji Britanija)
Gruzdintų bulvyčių sumuštiniui (chip butty) daug išmonės nereikia: užtenka dviejų šviesios duonos riekių, saujos gruzdintų bulvyčių ir riebaus padažo pertepimui.
Anksčiau Anglijoje šį „patiekalą“ valgydavo tik dirbančioji klasė, bet dabar jis išgyvena mini „atgimimą“. Chip butty šveičia visi, kas tik išmano, piktiems nesveiko maisto kritikams atrėždami, jog tai bent jau - vegetarinis patiekalas. Bulvinis sumuštinis yra itin populiarus šiauriniuose Anglijos regionuose.
Sumuštinis su bulvių įdaru
9. Fugu žuvis (Japonija)
Fugu žuvis garsėja tiek savo keistumu, tiek pavojingumu. Tai vienas iš nuodingiausių patiekalų pasaulyje, bet kartu – delikatesas, japonų virtuvės pasididžiavimas. Kasmet nuo jo pasaulyje miršta 20-100 žmonių.
Nuodinga fugu tampa tik tuomet, jei yra klaidingai paruošiama. Žuvies kepenys, oda ir lytinės liaukos yra sklidinos mirtinojo tetrodoksino. Kol kas priešnuodžio tetrodoksinui nerasta.
Nenuostabu, jog virėjai privalo bent dvejus metus treniruotis, kaip žuvį tinkamai apdoroti ir gauti licenciją. Patys profesionaliausi rizikuoja palikti lašą nuodingos substancijos – tam, kad pietaujančiam sukaustytų liežuvio galą ir jis pasijustų esąs arti mirties.
Iš pažiūros simpatiška žuvis yra nuodinga
10. Vabalai (Azija)
Ne veltui kinai turi taiklų posakį: „Visi gyviai, kurių kupra žvelgia į dangų, gali būti valgomi.“ Jis atkeliavo iš badmečio laikų, kurie užklupdavo dažnai. Kai ryžiai nederėdavo, žmonės vis tiek turėdavo prasimaitinti.
Iš tikrųjų mityba vabalais ar vabzdžiais yra puikiausias baltymų šaltinis. Be to, krimsti vabalą ne taip kenksminga aplinkai kaip doroti jautienos paltį. Nors vabalų valgymas išlieka dar vienas vakarietiškas tabu, tačiau Azijoje kai kurios jų rūšys buvo laikomos tikru delikatesu, prieinamu tik karališkiesiems atstovams.
Vabalai, parduodami Laoso turguje
