Daug menantys kalėjimai, kuriuos investuotojai prikėlė naujam gyvenimui.
Kalėjimas – ir Rusijoje, ir Europos Sąjungoje, ir Amerikoje – visur kalėjimas. Šiuo metu pasaulyje juose kali daugiau kai 10 mln. žmonių: vieni iš jų sėdi šiuolaikiniuose, gerai įrengtuose kalėjimuose, kiti gi laiką leidžia dar XVIII a. įrengtuose statiniuose. Tačiau pasaulyje atsiranda vis daugiau pamirštų ir apleistų, uždarytų arba tiesiog dėl garbaus amžiaus užkonservuotų kalėjimų.
Niekas netrukdo entuziastams ar tiesiog turtingiems žmonėms pažvelgti į juos kaip į nekilnojamąjį turtą ir investuoti. Juk kalėjimą visada galima paversti muziejumi arba išardyti ir po 10-15 metų pardavinėti antikvarines plytas. Tačiau taip tiesmukai elgiasi anaiptol ne visi verslininkai. Dauguma aukoja nemažai jėgų ir lėšų tam, kad kalėjimas taptų kuo nors labai naudingu.
Forbes.ru pasirinko 10 buvusių kalėjimų, kurie tapo viešbučiais, restoranais arba tiesiog parkais.
Alcatrazo viešbutis (Каiserslauternas,Vokietija)
Pačiame Kaiserslauterno centre esantis kalėjimas daugiau kaip šimtą metų saugojo įvariausius kalinius, o visai neseniai tapo 56 kambarius turinčiu viešbučiu. Jo savininku tapo advokatas Michaelis Kollas — darbo reikalais jis šiame kalėjime nuolat lankydavo savo klientus.
Beje, ši įkalinimo įstaiga buvo išskirtinė: joje laikė aferistus ir žmogžudžius, prievartautojus ir smurtautojus. Šiuo metu į tas pačias kameras gali pretenduoti krištolinio tyrumo žmonės.
Savo klientams savininkai gali pasiūlyti ne tik „liukso“ kategorijos numerį, bet ir pačią tikriausią kamerą, kurioje yra tik lova, stalas, kėdė ir tualetas kameros kampe. Dušai – kaip ir priklauso kalėjime – yra bendri.
Tačiau čia yra įrengta pati šiuolaikiškiausia santechnika, be to yra palydovinė televizija, bevielis internetas, baras ir restoranas. Para šiame viešbutyje kainuoja nuo 45 eurų. Turistai yra sužavėti gyvenimu čia.
Šio kalėjimo rekonstrukcija savininkui atsiėjo apie 2 mln. eurų. Per porą metų viešbutis taip išpopuliarėjo, kad savininkas galvoja apie naujo korpuso statybą.
Långholmenas (Stokholmas, Švedija)
Nuo 1847 metų Långholmenas buvo laikomas svarbiausiuoju Švedijos kalėjimu. Čia bausmę atliko vagys, kyšininkai, prievartautojai ir žmogžudžiai. Šis kalėjimas pastatytas atskiroje saloje (idėją statyti kalėjimus salose švedai pasiskolino iš prancūzų).
Iš viso kalėjime buvo 500 kamerų, kuriose sėkmingai buvo kalinami karališkai šeimai nemalonūs asmenys. Kalėjimą prižiūrintį personalą teko apgyvendinti netoliese, todėl netrukus aplink kalėjimą išaugo nedidelis miestelis, kuris yra išlikęs iki šiol.
Tačiau 1975 metais kalėjimas buvo uždarytas. Prabėgus trims dešimtmečiams jį nusipirko Pontusas Mannestingas, kuris šiuo metu vadovauja kompanijai „Långholmen Hotell & Restaurang AB" . Buvusį kalėjimą jis pavertė nuostabiu viešbučiu, kuris 2009 metais šalyje buvo pripažintas geriausiu. Lankytojams siūlomi 2-3 vietų nuostabiai įrengti numeriai. Juose galima rasti dvivietes lovas, stalą, kėdę, televizorių, rašymo ir dušo priemones. Naktis šiame kalėjme kainuoja išties nebrangiai — 29 ir daugiau eurų.
P. Mannestingas apie investicijas nekalba, tačiau yra prasitaręs, kad jos jau atsipirko.
Laivas-kalėjimas (Šiaurinis Linkolnširas, Didžioji Britanija)
Dar prieš 50 metų Anglija laivuose-kalėjimuose laikė ir jais transportavo kalinius. Vėliau, atitarnavę, šie laivai buvo verčiami metalo laužu. Tačiau prieš kurį laiką kai kurios kompanijos pradėjo juos supirkinėti: daugiausia dėl to, kad buvusius kalėjimus paverstų pigių būstu darbo migrantams iš trečiojo pasaulio šalių.
Prieš tai laivai suremontuojami, kameros paverčiamos gyvenamuoju būstu ir tik tuomet juose apgyvendinami darbininkai. Kiekvienoje kameroje-kambaryje yra lova, stalas, kėdė ir virtuvės įranga. Daugiau čia nieko nėra, tiesa sakant, ir veikti čia nėra ką, tik miegoti. Nakvynės kaina tokiame kambaryje išties nedidelė – vos 15 svarų sterlingų.
Investuotojo, nutarusio tai užsidirbti, vardas iki šiol nėra žinomas. Taip pat nežinoma ir suma, kurią teko skirti tokio laivo rekonstrukcijai. Visi darbai truko rekordiškai trumpą laiką – vos 4 mėnesius.
Freedom Park (Bangalūras, Indija)
Indijai įgijus nepriklausomybę, Bangalūro kolonijinis kalėjimas, priešingai nei kiti, nugriautas nebuvo. Praėjus daugybei metų vietos architektai nusprendė jį paversti laisvės simboliu. Kalėjimą jie pavertė 22 akrus užimančiu šiuolaikiniu parku.
Aukštos kalėjimo sienos liko stovėti kaip stovėjusios, tačiau entuziastai jas nudažė daug linksmesnėmis spalvomis ir atliko kosmetinį remontą. Nenugriauti ir kai kurie kalėjimo statiniai, kurie buvo pritaikyti tarnybiniam personalui.
Netrukus šis parkas tapo populiarus ne tik tarp turistų, bet ir tarp vietos gyventojų, daugelio kurių seneliams ir proseneliams teko čia pabuvoti. Juk Bangladūro kalėjime buo kalinami britų režimo priešininkai.
Parkas vystomas ir šiomis dienomis. Architektai ketina įgyvendinti dar keletą įdomių sprendimų, kurie padės šią vietą dar labiau išpopuliarinti.
Visas išlaidas, kurios buvo skirtos Bangalūro parkui sukurti, prisiėmė municipalinis miesto biudžetas. Iš viso buvo išleista 20 mln. dolerių.
Lloydo viešbutis (Аmsterdamas, Olandija)
Lloydo viešbučio istorija unikali tuo, kad jam porą kartų teko keisti savo specializaciją. 1920 metais – tai buvo pagal ano meto mados klyksmą įrengtas viešbutis. Tačiau Antrasis pasaulinis karas sugriovė visus planus ir pastatas buvo paverstas kalėjimu.
Naciai jame laikė pasipriešinimo dalyvius. Čia netgi buvo įrengta speciali patalpa, kurioje buvo skelbiami mirties nuosprendžiai. Iki šio niekas negali pasakyti, kiek žmonių čia buvo nukankinta, nes į šį kalėjimą be jokių dokumentų buvo gabenami žmonės iš kaimyninių Europos valstybių.
Net ir pasibaigus karui kalėjimas liko kalėjimu ir tik 9 dešimtmetyje buvo nuspręsta perkelti kalinius į kitą vietą. Daugybės kančių liudininkas - patyręs Lloydo kalėjimas ištuštėjo. Tik 10 dešimtmečio pabaigoje jo patalpos architektų dėka buvo suremontuotos ir dabar pasiruošusios pasiūlyti didelį kambarių – nuo papastų ir nebrangių iki karališkojo liukso - pasirinkimą. Čia yra kabelinė televizija, bevielis internetas, tarptautinis ryšys ir kondicionavimo sistema. Viešbutis yra toks patogus, kad daugelis gyventojų net neįtaria, kad čia visai neseniai būta kalėjimo. Vienas kambarys šiuo metu kainuoja apie 110 eurų parai.
Ekspertų nuomone, statinio rekonstrukcija kainavo ne mažiau kaip 10 000 eurų už 1 kv. m. Tokiu būdu, statinio remontas turėtų atsipirkti per 20 metų.
Clinkas (Bostonas, JAV)
XIX a. Amerikai reikėjo vis daugiau įkalinimo vietų: valdžiai reikėjo rasti būdą, kai sutramdyti nusikalstamumą.
Radikalaus nusikaltamumo mažėjimo Amerikoje nėra užfiksuota, tačiau buvusį kalėjimą, įsikūrusį Charles Street, investavę 150 mln. dolerių, investuotojai pavertė prašmatniu viešbučiu su dar prašmatnesniu restoranu. 1851 metais pastatytas statinys buvo iš dalies perstatytas, tačiau išsaugoti pamatai, akmens sienos ir, aišku, daugybė istorijų, kuriomis su lankytojais dalijasi šios įstaigos personalas.
Svarbiausia šiame viešbutyje — restoranas: stilizuotas kalėjimo motyvais. Lankytojai, sėdėdami už grotų, gali pasivaišinti vietos vietuvės patiekalais. Maistui tai suteikia ypatingą koloritą. Beje, virtuvės virėjas balandos jums nepasiūlys, nes to neleidžia viešbučio, kurio numeris parai kainuoja ne mažiau kaip 319 dolerių, statusas. Šis projektas turėtų atsipirkti per 10 metų.
Pagrindinis Talka kalėjimas (Čilė)
Čilės architektai nusprendė realizuoti nestandartinę idėją: Talka miestelio kalėjimą paversti visuomeniniu centru. Entuziastų sprendimu, išorinės buvusio kalėjimo sienos taps apskritu atvartu, kuris simbolizuoja laisvę.
Kameros ir tarnybinės patalpos bus panaikintos, o jų vietoje planuojama įrengti aikštelę, kurioje bus rengiami kultūros, sporto ir visuomeniniai renginiai. Tačiau kol kas šios idėjos galutiniai įgyvendinimo terminai nežinomi.
Celica hostelis (Liublijana, Slovėnija)
Iki 1991 metų Celica hostelis buvo tradicinis kalėjimas, kokių Slovėnijos teritorijoje ne taip ir daug. Tačiau po Jugoslavijos subyrėjimo tokio pastato būtinybės Liublijanoje neliko.
Šis kalėjimas buvo pavaldus kariuomenei ir pagrindinis jo kontingentas buvo dezertyrai, išdavikai ir tie, kurie po priesaikos, nusikalto. Čia tvyrojo pakankamai griežta atmosfera, kaliniai buvo baudžiami už mažiausius nusikaltimus. Iš kalėjimo niekas nebėgo, nes bausmė už pabėgimą buvo itin griežta.
Šiandien Celica hostelis tapo kultūros centru. Čia nuolat rengiamos parodos, įvairūs tarptautinio lygio festivaliai.
Viešbutyje yra 20 numerių, kuriuose galima rasti dvivietes lovas, kėdes, elementarius daiktus, kurie sukuria komfortą. Jo sienas ištapė žinomi Slovėnijos dalininkai. Vienas kambarys čia kainuoja apie 19 eurų.
Šiam projektui lėšas skyrė prie Liublijanos universiteto veikianti visuomeninė organizacija. Ji pritraukė jaunimą, kuris dirbo „iš idėjos“. Tik jų dėka buvęs kalėjimas įgijo milžinišką populiarumą, o investuotos lėšos atsipirko.
Nižegorodsko kalėjimas (Nižnij Novgorodas, Rusija)
Nižegorodsko kalėjimas gyvavo beveik šimtą metų — nuo 1824-ųjų iki 1920 – ųjų metų. Per tą laiką jis spėjo užsidirbti žvaigždės statusą, nes jame kalėjo tokios įžymybės, kaip rašytojas Maksimas Gorkis, Vladimiro Lenino bendražygis Feliksas Dzeržynskis. Kalėjimas buvo tapęs paskirstymo punktu, iš kurio buvo gabenami kaliniai į katorgą Sibire.
Šiame tūkstantmetyje vietos firma nusprendė neatsilikti nuo mados ir įkurti kalėjimą – viešbutį. Planuojama, kad naujame statinyje bus 30 numerių, kai kurie iš jų išsaugos pirminį vaizdą.
Tuo užsiimanti firma „Albatros“ jau išleido apie 1,5 mln. dolerių. Planuojama, kad visos investicijos atsipirks per 5-10 metų.
Vesegonsko kalėjimas (Vesegonskas, Rusija)
Užuominų apie šį kalėjimą, kuris įsikūręs Tverės apskrityje, galima rasti Nikojajaus Gogolio romane “Mirusios sielos", tačiau gyvuoja jis kur kas ilgiau.
Neseniai jį už 9 mln. rublių nusipirko UAB “Teisingumas" steigėjasAleksejus Baikovas. Jam dar teks pakloti ne mažiau kaip 5 mln., kad galėtų prisijungti prie išorės tinklų. Planuojama, kad projektas bus baigtas jau po metų.
