Dirbtiniai ugnikalnių išsiveržimai, į orbitą iškelti veidrodžiai, genetiškai pakeisti medžiai – tai vos keli iš 10 beveik genialių išradimų, kuriuos 2007-aisiais padarė viso pasaulio mokslininkai, kovojantys su klimato šiltėjimu, rašo Italijos dienraštis „La Stampa“.
Yra manančių, kad temperatūros didėjimas verčia imtis kraštutinių priemonių, kitų teigimu sprendimai gali pasirodyti esantys blogesni už pačias problemas. Tačiau iš esmės sutinkama, kad pats didžiausias pavojus kovojant su klimato pokyčiais – nieko nedaryti ir leisti įvykiams tekėti savo vaga.
1. Žemės ūkio pakilimas
Nuolat didėjantis planetos gyventojų skaičius po 40 metų pasieks 9,2 mlrd., tad kyla būtinybė padvigubinti maisto produktų gamybą, rašo „La Stampa“. Jau dabar 37 proc. Žemės paviršiaus naudojama žemės ūkio gamybai, ir naujų, žemdirbystei tinkamų plotų rasti vis sunkiau. Tokiomis sąlygomis išeitimi gali tapti ekologiniai dangoraižiai – šiltnamių pastatai, kuriuose daržovės ir kitos kultūros būtų auginamos 365 dienas per metus. Tokio dangoraižio prototipas, sukurtas Kolumbijos universiteto profesoriaus Dicksono Despommiero, jau demonstruojamas Čikagos (JAV) Mokslo ir pramonės muziejuje.
2. Ekologiškai švarios karvės
Kasmet karvės ir kiti naminiai galvijai į atmosferą išskiria 80 mln. tonų metano – vadinamųjų šiltnamio dujų, kurių poveikis šiltnamio efektui 20 kartų stipresnis, nei anglies dvideginio. Britų mokslininkai rado išeitį – tai česnakas. Pridėjus jo į pašarus česnakas veikia metaną gaminančias bakterijas ir kartu gerina virškinimą. Tačiau yra ir neigiama pusė: mokslininkų teigimu naujieji pašarai gali pakeisti mėsos skonį, kuris gali nepatikti vartotojams.
3. Anglies šepečiai
Kolumbijos (JAV) universiteto fizikas Klausas Lackneris suprojektavo milžinišką, beveik 100 metų aukščio anglies „šepetį“. Jis gali absorbuoti tokį pat anglies dvideginio kiekį, kokį išmeta į atmosferą 15 tūkstančių automobilių. Arizonos valstijos dydžio tokių anglies šepečių tinklas galėtų kompensuoti visos planetos anglies dvideginio emisijas, tačiau dar reikia nuspręsti, ką daryti su surinktomis dujomis.
4. Kontroliuojami uraganai
Hebrajų universiteto (Izraelis) fiziko Danielo Rosenfeldo manymu purškiant dulkes į uragano pagrindą galima valdyti jo galingumą ir kontroliuoti judėjimo krytį. Kita vertus, jei uragano valdymo galimybė būtų prarasta, pasekmės gali būti katastrofiškos, įskaitant ir teisines, pastebi dienraštis.
5. Plaukiojantys debesų fabrikai
Nuotoliniu būdu valdomų laivų flotilė, plaukiojanti pasaulio jūromis ir vandenynais ir purškianti iš jūros vandens „pagamintą“ miglą, iš vandens garų gali formuoti nedideliame aukštyje besidraikančius debesis, kurie atspindi saulės spindulius ir saugo vandenynus nuo įšilimo. Tokie plaukiojantys fabrikai naudoja vėjo energiją (vadinamuosius Flettnerio rotorius). JAV fiziko Johno Lathamo ir jo kolegos iš Škotijos Stepheno Salterio teigimu tūkstantis tokių laivų gali kompensuoti temperatūros kilimą, kurį sukeltų dvigubai padidėjusios anglies dvideginio emisijos į atmosferą. Tačiau dar reikia ištirti visas tokių „debesų fabrikų“ poveikio planetos klimatui pasekmes.
6. Efektyvesni medžiai
JAV mokslininkai paskelbė tyrimo, kaip būtų galima genetiškai pakeisti medžius, kad jie augtų greičiau ir gamintų mažiau lignino, rezultatus. Ligninas – cheminis junginys, apsunkinantis medienos pavertimą biologiniu kuru. Tokiu būdu genetiškai pakeisti medžiai daugiau anglies dvideginio absorbuos šaknyse, o likusi medžio dalis galės būti naudojama kaip biologinis kuras. Vis dėlto ir šis metodas reikalauja tolimesnių tyrimų, nes genetiškai transformuoti medžiai gali pakeisti ekosistemos pusiausvyrą visoje planetoje.
7. Derlingesni vandenynai
Jūros vandenį praturtinus geležimi ar šlapalu padidėja vandenynų derlingumas, jie gali gaminti daugiau planktono, kuris savo ruožtu pajėgus sugerti didelius anglies dvideginio kiekius. Kai planktonas miršta, jis nusineša anglį į vandenynų dugną. Bloga žinia – didėjant absorbuotos ir išlaisvintos anglies kiekiams didės ir vandens rūgštingumas.
8. Dirbtiniai ugnikalnių išsiveržimai
Mokslininkai siūlo raketomis, lėktuvais ir net dirbtiniais ugnikalniais purkšti atmosferoje sieros daleles – tai padėtų blokuoti saulės spindulius ir efektyviai atšaldyti atmosferą, kaip kad nutiko 1991 m. išsiveržus Pinatubo ugnikalniui Filipinuose. Nobelio premijos laureato Paulo Crutzeno pasiūlyta koncepcija per 10 metų gali padėti sumažinti Žemės temperatūrą iki 1990 m. lygio. Tačiau jei atsitiks kas nors nenumatyta, gali prireikti daug laiko, kad būtų atkurta pusiausvyra atmosferoje.
9. Kosminiai veidrodžiai
Iš 16 trilijonų veidrodžių susidedantis 1,5 mln. kvadratinių metrų dydžio saulės spindulių skydas būtų „montuojamas“ orbitoje pasitelkus 5 trilijonų dolerių vertės elektromagnetines patrankas. Tai Arizonos (JAV) universiteto astronominės optikos specialisto Rogerio Angelo sumanymas. Tokiais saulės spindulius atspindinčiais veidrodžiais astronomas siūlo vėsinti planetą. Tačiau kyla rizika, kad atmosferoje gali sumažėti anglies dvideginio absorbcija, ir po kurio laiko vėl gali atgyti šiltnamio efektas.
10. Dabartinė padėtis
Visi čia paminėtieji išradimai gali sukelti pavojingų pasekmių, jei pradėjus juos naudoti viskas pakryptų ne ta linkme. Tačiau neigiamos jų pasekmės vis dėlto būtų ne tokios pragaištingos, nei visiškas neveiklumas. Kasmet išmesti į atmosferą 8,4 milijardus tonų anglies dvideginio ir didinti šio junginio kiekį iki rekordinių lygių tolygu vykdyti patį pavojingiausią eksperimentą per visą žmonijos istoriją. Jo pasekmės gali būti negrįžtamos, tvirtina „La Stampa“.
