Karas – tikras pragaras, nes tai nuolatinė, žiauri kova už išlikimą, kurioje žmonės žudo vienas kitą dėl jiems vadų ar lyderių pateiktų „gerų “ priežasčių. Būti karo belaisviu taip pat ne ką geriau – listverse.com pateikia 10 žiauriausių poelgių su jais.
10. Selarang barakų incidentas
1942 m. keturi karo belaisviai australai pabandė įvykdyti neįmanomą misiją ir pabėgti iš Japonijos karo belaisvių stovyklos. Tai taip įsiutino japonus, kad kiekvienas karo belaisvis Changi pusiasalyje turėjo pasirašyti pasižadėjimą, kad nebandys pabėgti. Tačiau australai su tuo nesutiko.
Keršydami japonai liepė visiems 15 tūkst. belaisvių be maisto ir vandens susirinkti Selarang barakuose. Keturias dienas vyrai buvo verčiami stovėti kartu erdvėje, pritaikytoje 1000 žmonių. Keturias dienas kentėję nuo dizenterijos, maisto trūkumo ir dehidratacijos, australai nusileido ir pasirašė pasižadėjimus nebėgti.
9. Sovietų karo belaisvius baudė jų pačių kolegos
Antro pasaulinio karo metu sovietai rėmėsi gana paprastu moto: „Nepasiduok, ir velniop nacius“. Ir nors sovietų tapimas karo belaisviais buvo retas atvejis, jų pasitaikydavo.
Daug karo belaisvių sovietų buvo išnaudojami vokiečių prievartinio darbo stovyklose. Ši įprasta vokiečių praktika nieko nestebina. Tačiau svarbu paminėti, kad šiems žmonėms karo pabaiga neatnešė geresnių laikų – grįžtantys karo belaisviai buvo apkaltinti bendradarbiavimu su naciais ir vėl išsiųsti į prievartinio darbo stovyklas.
8. Karo belaisviai sovietai negalėjo atsikvėpti
Antrojo pasaulinio karo metu karo belaisviai sovietai buvo vieni tų, su kuriais buvo elgiamasi blogiausiai. Pavyzdžiui, kai labai sumažėjo maisto daviniai stovykloms, pulkininkas Eduardas Wagneris išleido įsakymą, leidžiantį belaisviams mirti badu.
Sovietai vėl nukentėjo, kai vokiečių karininkai uždraudė sąjungininkų pajėgų kareiviams su jais dalytis Raudonojo kryžiaus medicininiais paketais. Kai Raudonasis kryžius pasiūlė paskiepyti belaisvius, vokiečiai atsisakė ir paliko belaisvius mirtinai sušalti.
7. Vietnamo tigrų narvai
Vietnamiečiai garsėjo nežmonišku elgesiu su karo belaisviais, tačiau niekas taip gerai neapibūdina tų žiaurumų kaip vadinamieji tigrų narvai. Nepaisant pavadinimo, narvuose tikrų tigrų nebuvo.Tai buvo maži narvai, kuriuose belaisviai būdavo paprasčiausiai paliekami mirti. Kai kuriuos iš jų pirma pakabindavo ant geležinių kablių, kitus mušdavo lazdomis. Nuo ant grindų esančių išmatų sluoksnio atvirose žaizdose greitai imdavo plisti užkratas.
6. Karo belaisvių kankinimas be priežasties
Daugelis siaubo istorijų apie Vietnamo karo belaisvių kankinimus niekada nemini esminio aspekto – priežasties, kodėl taip buvo elgiamasi. Pasirodo, ji buvo labai paprasta – sunaikinti belaisvių viltį. Taigi nebuvo nė kalbos apie informacijos išgavimą ar bausmes už nepaklusnumą. Metodiškai kankinant buvo siekiama, kad kiekvienas belaisvis amžinai nekęstų Vietnamo. Dėl šio tikslo visi belaisviai buvo kankinami vienodai nekreipiant dėmesio, ar jie buvo sugauti mūšyje, ar rasti sulaužytomis kojomis po nepavykusių šuolių iš lėktuvų.
5. Į koncentracijos stovyklas patekę homoseksualai nebuvo išvaduoti
Kai sąjungininkų pajėgos galiausiai išlaisvino nacių koncentracijų stovyklų kalinius, tūkstančiams žmonių tai buvo nuostabiausia akimirka. Tačiau dažnai pamirštamas faktas, kad kaliniai, kurie buvo pažymėti rožiniais trikampiais (nacių būdas išskirti ir identifikuoti homoseksualus), buvo priversti iškalėti visą jiems paskirtą laiką.
Toks sprendimas buvo priimtas dėl vokiečių teisėje egzistavusio paragrafo, žinomo kaip „Paragrafas 175“, kuris kriminalizavo homoseksualumą. Jis nebuvo panaikintas iki 1969 metų.
4. Actekai buvo tokie žiaurūs, kaip jūs ir įsivaizduojate
Actekai garsėjo kaip viena barbariškiausių civilizacijų: jų gyvenimas sukosi apie aukojimą ir karą. Susidūrus su actekais ir patekus į jų nelaisvę žmonių dažniausiai laukė vienas likimas – belaisviams būdavo išpjaunama širdis.
Tačiau mirtis galėjo būti truputėlį kitokia, jei belaisvis būdavo pagautas laikotarpiu, kai actekai aukodavo Tezcatlipocai, galingiausiam savo dievui. Tada aukojamasis būdavo pririšamas prie didžiulės akmens plokštės ir raginamas kovoti su puse tuzino geriausių karių, iki dantų ginkluotų obsidiano ginkluote. Belaisvis turėjo prastus ir net juokingus ginklus ir visuomet būdavo supjaustomas į gabaliukus. Tiesa, yra žinių apie vienintelę išimtį – garsus karys Tlahuicole plikomis rankomis nugalėjo aštuonis geriausius actekų karius.
3. Pragaro laivai
Pragaro laivais vadinti laivai, skirti karo belaisviams plukdyti. Toks pavadinimas buvo duotas dėl juose buvusių nežmoniškų ir mirtinų sąlygų.
Pragaro laivai buvo paprasčiausiai pertvarkyti transportiniai laivai; juos pamatę žmonės dažnai nė nesuprasdavo, kad juose yra šimtai belaisvių. Dėl šios priežasties sąjungininkų pajėgos nusiuntė į kapą jūros dugne daug savo kareivių.
2. Galvų futbolas
Per Japonijos bandymą užkariauti Kiniją 1937 m. buvo pralieta daug kraujo ir kinai japonams keršijo be jokių skrupulų.
Karo belaisviai japonai, pakliuvę į kinų rankas, galėjo tikėtis bet kokių kankinimų. Vienas pavyzdžių mus pasiekė per fotografo Tomo Simmeno nuotraukas, kuriose užfiksuoti žiaurumai. Pasak fotografo, kinų kariai džiugiai stebėjo japonų kario egzekuciją tikėdamiesi, kad su jo galva galės žaisti futbolą.
1. Blokas 731
„Bloką 731“ galima laikyti baisiausia bausmių vieta. Tai buvo ypač slapta japonų biologinio ir cheminio ginklo tyrimų laboratorija, kur su gyvais belaisviais buvo atliekami įvairiausi eksperimentai, pavyzdžiui, gyvų pacientų, užkrėstų įvairiomis ligomis, skrodimas, bandymai gyviems žmonėms išimti vieną ar kitą organą ir žiūrėti, kas nutiks. Gyvi taikiniai buvo naudojami išbandant granatų, ugniasvaidžių ir bombų efektyvumą. Mokslo labui žmonės taip pat buvo laidojami gyvi. Mokslininkų dalia? Po karo daug Japonijos mokslininkų, sutikusių atiduoti savo tyrimų rezultatus, buvo atleisti.
