Psichologai sugeba sugalvoti daug neįprastų žmogaus elgesiui ir mąstymui tikrinti ir vertinti skirtų testų, tačiau net jų pačių bendruomenėje sutariama, kad kai kurie testai yra pernelyg keisti net mokslininkams. Būtent apie juos plačiąją visuomenę sugalvojo informuoti spring.org.uk.
8. Ar sėkla gali veikti kaip antidepresantas?
Jei kuris nors tyrimas gali sukelti abejonių tarp moterų, šis tikrai yra tarp pretendentų. Šis tyrimas tikrina Ney hipotezę, teigiančią, kad prostaglandinai, esantys sėkloje, gali būti naudingi gydant depresiją.
Jokių prezervatyvų = mažesnė depresija?
Gallup, Burch ir Platek (2002) nusprendė įvertinti koreliaciją tarp prezervatyvų naudojimo ir depresijos lygio apklausdami bakalauro studijų studentes. Pagrindiniai rezultatai:
1. Prezervatyvų atsisakančios moterys (dažnai naudojančios kitas kontracepcijos priemones) mažiau skundėsi depresija nei tos, kurios lytinių santykių metu teigė visuomet reikalaujančios prezervatyvo.
2. Bandymų nusižudyti skaičius buvo proporcingas prezervatyvų naudojimui (retesnis prezervatyvų naudojimas sutapo su mažesniu bandymų nusižudyti skaičiumi).
3. Toms, kurios nesinaudojo prezervatyvais, depresija stiprėdavo priklausomai nuo laiko, kuris pabėgo nuo paskutinių lytinių santykių.
Detalesnis tyrimas taip pat atskleidžia vieną prieštaringą rezultatą: tos, kurios visada naudojo prezervatyvus, depresijos poveikį jautė rečiau nei tos, kuriuos juos naudojo dažniausiai.
Patys tyrimo autoriai pripažįsta, kad jų surinkti duomenys yra preliminarūs, koreliuojantys ir kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Taip pat yra mąstoma apie tolesnį iškeltų hipotezių tikrinimą.
9. Nustokite į mane spoksoti!
Štai pora eksperimentų/tyrimų, kuriuos galite atlikti ir patys. Jie demonstruoja spoksojimo į žmones galią ir yra labai paprasti socialinės psichologijos eksperimentai.
Tikslingas stebėjimas
Pasirinkite šviesoforus turinčią sankryžą ir palaukite, kol užsidegs draudžiantis važiuoti signalas. Tada atsistokite prie pirmosios eilėje transporto priemonės ir spoksokite į vairuotoją. Pasitraukite nuo kelio ir užsidegus žaliai šviesai įjunkite laikmatį – skaičiuokite, kiek laiko asmuo užtruks, kol pasieks tam tikrą vietą sankryžoje. Pakartokite visą procedūrą vėl įsijungus raudonai šviesai, tačiau šįkart tik pažiūrėkite į vairuotoją. Ir vėl matuokite laiką, kiek jis užtrunka pasiekdamas tam tikrą sankryžos vietą. Būtų gerai šį eksperimentą vykdyti visą dieną pasižymint rezultatus. Jei teisingai atliekate eksperiementą, netrukus pastebėsite, kad tie, į kuriuos spoksojote, iš sankryžos išvažiuoja žymiai greičiau nei tie, į kuriuos tik žvilgtelėjote.
Žvilgsnis virsta patraukliu
Kitam eksperimentui įsitaisykite priešingoje gatvės pusėje nuo grupės pėsčiųjų, kurie ketina netrukus pereiti gatvę. Tada į vienus asmenis grupėje atidžiai žiūrėkite, o į kitus tik žvilgtelėkite. Tie, į kuriuos žiūrėjote labai įdėmiai, turėtų gatvę pereiti greičiau nei kiti. Atlikdami šį eksperimentą rankose taip pat turėkite keletą maišelių su prekėmis. Žiūrėdami į kurį nors asmenį „netyčia“ pameskite vieną iš savo maišų. Jei viską atlikote teisingai, yra daug didesnė tikimybė, kad tie, į kuriuos įdėmiai žiūrėjote, jums padės ir pakels nukritusį pirkinį ar maišelį. Šiuo atveju jūsų asmeninių daiktų nukritimas transformuoja žvilgsnio prasmę. Žinoma, kas nors gali paprasčiausiai pagalvoti, kad jūs turite psichologinių problemų.
Antrojo eksperimento atveju rezultatai taip pat gali skirtis, priklausomai nuo to, ar esate vyras ar moteris. Originalų tyrimą atliko moteris.
Abu tyrimai parodo, koks svarbus žmonėms yra akių kontaktas, o antrasis dar išryškina ir konteksto svarbą. Nemalonus spoksojimas greitai gali pavirsti pagalbos prašymu.
10. Žmogaus ir šuns psichologija: 5 specifiniai tyrimai
Katinas ar šuo? Šį klausimą sau kelia daugelis. Atrodo, kad psichologai dažniausiai renkasi šunį.Tokia išvada peršasi dėl fakto, kad yra gausu tyrimų apie tai, kaip bendraujame su šunimis, tačiau katės šiuo klausimu yra kur kas mažiau tiriamos.
a) Ar su šunimi kalbama taip pat kaip ir su vaiku?
„Na, kur mano mažasis išdykėlis?“,“Vaje, kambario kilimas sugadintas!” ir t. t. Tokios frazės juk gali būti skirtos tiek šuniukui, tiek kūdikiui. Mitchell (2001) lygino, kaip žmonės kalba su šunimis ir kūdikiais ir rado tiek panašumų, tiek skirtumų:
Panašumai: aukštas balso tonas, nuolatinis gramatiškai taisyklingų žodžių ir mažybinių formų bei esamojo laiko veiksmažodžių vartojimas.
Skirtumai: kalbant su šunimi paprastai naudojami trumpesni sakiniai ir duodami nurodymai, o kalbant su vaiku vartojama daugiau klausimų.
b) Ar manome, kad šunys mus supranta?
Siekdami išsiaiškinti žmonių požiūrį į šunų supratingumą, Pongracz, Miklos ir Csanyi (2001) pateikė Vengrijoje gyvenantiems šunų savininkas klausimyną. Buvo klausiama, kokius pasakymus, jų manymu, gali suprasti jų šunys. Šeimininkai daugiausia minėjo klausimus, leidimus ir informaciją.
Tačiau kokie yra įrodymai, kad šuo visa tai tikrai supranta? Įvertinti juk galima tik pagal šuns elgesį. Taigi šunų savininkai buvo paprašyti įvertinti, kaip jų augintiniai demonstruoja supratimą paklusdami komandoms.
Atsakymai pasiskirstė taip:
1. Šunys pakluso 31% atvejų bet kokiomis sąlygomis;
2. Šunys pakluso 53% atvejų, kai buvo tinkamas kontekstas.
c) Ar šuo padeda lengviau bendrauti?
Net jei šunys nesupranta, kas jiems sakoma, jie labai padeda pradėti pokalbį. Ar pastebėjote, kad vedžiojant šunį tiesiog neįmanoma nekalbėti su sutiktais žmonėmis?
Šiai hipotezei įrodymų surinko Rogers, Hart ir Boltz (1993) tirdami pagyvenusių keturkojų šeimininkų elgesį. Išsiaiškinta, kad senjorai, vedžiojantys šunis, kalba su nepažįstamais žmonėmis daug daugiau nei kiti senjorai. Jie taip pat yra labiau patenkinti savo emocine, socialine ir fizine būkle nei kiti jų amžiaus asmenys.
d) Ar šunys panašūs į savo šeimininkus?
Aprašėme tyrimą, kuriame teigiama, jog ilgai kartu gyvendamos poros supanašėja. O kaip yra su šunimis ir jų šeimininkais? Šiuo klausimu galima rasti tris mokslinius tyrimus.
1. Roy ir Christenfeld (2004) tyrimas – taip, šunys ir jų šeimininkai panašūs, bet tik tais atvejais, kai augintinis yra grynaveislis.
2. Levine (2005) – tikrino pirmojo tyrimo metu surinktus duomenis ir paneigė jo išvadas.
3. Pirmojo tyrimo autoriai dar kartą bandė įrodyti, kad jų išvados teisingos.
Pasaulis vis dar laukia tikslaus atsakymo į šį klausimą...
e) Ar yra blogai suvalgyti savo šunį?
Haidt, Koller ir Dias (1993) remdamiesi išgalvotais pasakojimais siekė išsiaiškinti, kaip kultūra veikia poelgių vertinimą.
Viena iš istorijų, papasakotų eksperimento dalyviams, buvo: „Šeimos šuo buvo partrenktas mašinos priešais namą. Šeima buvo girdėjusi, kad šuns mėsa labai skani, tad iš žuvusio augintinio pagamino pietus.”
Tada buvo pateiktas klausimas, ar šeimai turi būti uždrausta taip elgtis.
Atsakymas priklausė nuo dalyvio kultūros ir socioekonominio statuso. Jei gyvenate JAV ir gaunate didesnį nei vidutinį atlyginimą, yra tikėtina, kad sakysite, jog toks elgesys yra bjaurus, tačiau nežalingas.
Iš kitos pusės, jei esate neturtingas JAV pilietis arba gyvenate Brazilijoje, yra daug labiau tikėtina, kad pasirinksite atsakymą, jog šeimai turi būti sutrukdyta pagaminti pietus iš augintinio.
