Jei būtumėt filmų kūrėjas ir kas nors pasiūlytų filmo idėją apie čiuptuvais mojuojantį ateivį, kuris gali keisti formą, tapti nematomu ir apakinti savo priešus chemikalais, jūs galite atsidusti ir pasakyti, kad tai tiesiog aštuonkojis. Mes priimame kaip faktą, kad keli milijonai tokių padarų gyvena Žemėje. Nors mokslas paaiškino jau daug vandenynų paslapčių, jų vis dar liko. Anot listverse.com, net dabar gelmėse gausu padarų, kurie nustebintų daugelį.
5. Jūrinė plukė
Indijos ir Ramiajame vandenyne gali rasti pačių įvairiausių jūros gyvių rūšių. Tarp jų – ir vadinamoji jūros plukė, arba Gorgonian wrapper. Jūs neklystate – tai grobuonis. Jis gamina knidocitus arba dilgiąsias ląsteles. Šios ląstelės yra išsidėsčiusios grobuonio čiuptuvuose. Kai pro šalį plaukianti žuvis užkliudo čiuptuvus, aktyvuojamas dilginimo mechanizmas, kuris paralyžiuoja auką.
Biologinis procesas, kurio metu iššaunami šio jūros gyvio nuodai, yra vienas greičiausių procesų gyvūnų karalystėje – kad dilgioji ląstelė suveiktų, reikia vos 700 nanosekundžių (1 ns = 0,000 000 001 s).
4. Įspūdingas aštuonkojis
Vieną žaviausių lotyniškų pavadinimų visoje gyvūnų karalystėje turintis aštuonkojis Wunderpus photogenicus yra retas plėšrūnas, randamas netoli Filipinų krantų. Tai padaras, kuris yra aktyviausias saulėlydžio ir aušros metu – tuomet jis stebėdamas savo auką čiuptuvais greitai juda jūros dugnu. Tai darant ryškios aštuonkojo spalvos nublanksta ir jie susilieja su smėliu bei koralais. Pajutęs pavojų jis vėl suspindi ryškiai raudona ir oranžine spalvomis ir įspėja laikytis atokiai.
3. Liūtažuvė
Yra 10 liūtažuvės rūšių, nereikia nė sakyti, kad tai vienos lengviausiai atpažįstamų žuvų pasaulyje. Šios labai gražios ir ne mažiau pavojingos žuvys gyvena Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Dvi jų rūšys 90-aisias taip pat buvo apgyvendintos prie rytinės Šiaurės Amerikos pakrantės. Tai jau ima tapti problema, kmat šios žuvys labai greitai dauginasi ir neturi natūralių priešų.
Populiacijos išaugimas tapo toks nebevaldomas, jog Hondūro mokslininkai pasiūlė treniruoti ryklius, kad šie imtų maitintis liūtažuvėmis. Paprastai rykliai prie šių žuvų net nesiartina. Kol kas vienintelis pavojus šioms žuvims yra jos pačios – jei trūksta maisto, jos ima ėsti vienos kitas.
2. Gigantiška sifonofora
Vizualiai šis gyvūnas nedaro didelio įspūdžio, bet prieš pasakant savo galutinį įvertinimą, pirmiausia reikia sužinoti jo dydį: šie jūrų padarai pasiekia 40 metrų ilgį – prilygsta 13 aukštų pastato aukščiui ir yra ilgesni nei didžiausias stuburinis gyvūnas (mėlynasis banginis).
Be to, šis padaras iš tikrųjų nėra vienas gyvūnas – tai milijonų mikroskopinių zooidų kolonija. Kiekviena zooidų grupė vykdo tam tikras funkcijas – vieni valgo, kiti virškina maistą, treti turi užduotį ginti visą koloniją. Visi zooidai dirba kartu, dėl to kolonija pajėgia funkcionuoti kaip vientisas organizmas.
Dėl to, kad sifonoforai gyvena taip giliai (apytiksliai kilometro gylyje), jie nuolatos patiria didžiulį slėgį – apie pusė tonos į vieną kvadratinį centimetrą. Dėl šios priežasties juos taip pat yra labai sudėtinga tirti. Jei jie yra keliami į paviršių, jie ima sproginėti kaip balionai dėl sumažėjusio slėgio.
1. Bobbit kirminas
Šis kirminas tikrai yra visapusiškai bjaurus. Netgi vardas jam duotas nuo 1993 metais vykusios bylos, kurioje buvo kalbama apie moterį Lorena Bobbitt, peilį ir vyriško lytinio organo žalojimą. Šis kirminas išauga iki 3 metrų ilgio. Jie įsirausia į jūros dugną taip, kad būtų matyti tik nedidelė jo dalis. Kai netoliese pasirodo žuvis, kirminas staiga išnyra, griebia auką žnyplėmis ir nusitempia po žeme.
Dauguma rūšių sunkiai aptinkami natūraliuose vandens telkiniuose, tačiau sugeba apsigyventi akvariumuose. Čia jie patenka su iš vandenyno gabenamais akmenimis ir žvyru ir tada auga šiltnamio sąlygomis. 2009 metais gigantiškas Bobbit kirminas buvo rastas Anglijoje, mėlynojo rifo akvariume. Jis buvo pastebėtas tik tuomet, kai akvariumo darbuotojai atidarė akvariumą norėdami išsiaiškinti, kur dingsta žuvys...
