Apie šias istorijas nuolatos kalbama žiniasklaidoje, tačiau jų pabaigos ir sprendimo kol kas nematyti. Žurnalas „Foreign Policy“ pristato 10 naujienų, kurios nuolatos šmėžuoja pirmuosiuose laikraščių puslapiuose ir bent jau artimiausiu metu nesirengia iš jų pradingti.
„Hamas“ suderės dėl Gilado Shalito paleidimo
Nuo to laiko, kai Izraelio kariuomenės kapralas Giladas Sgalitas buvo paimtas įkaitu 2006 metais, Gazos ruožą valdanti grupuotė „Hamas“ gundė sunerimusią Izraelio visuomenę, kad karys gali būti paleistas. Derybos dėl G. Shalito paleidimo prasidėjo iš karto po jo pagrobimo. 2006 metų spalį viena „Hamas“ grupelė, kuri, kaip buvo įtariama, laikė pagrobtą karį, pareiškė sutikusi su Izraelio sąlygomis ir G. Shalitas turi būti paleistas „artimiausiomis dienomis“.
Nuo to laiko Izraelio žiniasklaidoje nuolat šmėkščioja žinios apie „pažangą“ derybose dėl G. Shalito paleidimo. Susitarimas atrodo buvo rankas pasiekiamas ir Egipto moderuojamose derybose tarp Izraelio ir „Hamas“ 2009 metų kovo mėnesį. Rugsėjį „Hamas“ Izraeliui mainais už 20 palestiniečių kalinių paleidimą perdavė vaizdo įrašą su pagrobtu kariu. Tačiau atrodo, kad „Hamas“ bent jau artimiausiu metu nesirengia paleisti pagrindinio savo kalinio.
Šiaurės Korėja grįžta prie derybų stalo
Po to, kai 1993 metais pasitraukė iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarites ir ypač po pirmojo šešiašalių derybų raundo, vykusio prieš 10 metų, Šiaurės Korėja išvystė tikrą branduolinio šantažo meną. Pchenjanas tai pasitraukia iš derybų ir ima grasinti savo priešininkams aršia retorika ar raketų bandymais, tai vėl sugrįžta prie derybų stalo. Dažniausiai Šiaurės Korėja prie derybų stalo grįžta mainais už įvairias nuolaidas ir materialinę pagalbą.
Atrodė, kad šeštasis derybų raundas pagaliau atvedė prie susitarimo, tačiau Šiaurės Korėja nesugebėjo pateikti pilnos ataskaitos apie savo branduolinį arsenalą. Nuo to laiko Kim Jong Ilas ne kartą žadėjo grįžti prie derybų stalo. Paskutinį kartą apie tai Šiaurės Korėjos diktatorius užsiminė jį aplankiusiam Kinijos premjerui Wen Jiabao.
Pakistanas pagaliau imsis griežtos kovos su Talibanu
Ilgą laiką plačiai buvo manoma, kad Pakistano kariuomenė yra labiau susirūpinusi dėl padėties Kašmyre, o ne dėl kovos su islamo ekstremistais. Tačiau bent jau nuo 2007 metų, kai buvo surengtas reidas į Lal Masjido mečetę, Amerikos apžvalgininkai ėmė kalbėti, kad Pakistanas pagaliau nusprendė imtis rimtos kovos su terorizmu.
JAV prezidentas Barackas Obama pagyrė Pakistaną, kad šis pagaliau pripažino, jog didžiausias pavojus šaliai glūdi jos pačios viduje. Be to, tokie žurnalistai kaip „The Washington Post“ ekspertas Davidas Ignatius pagyrė Pakistano atakas prieš Svato slėnyje ir Pietų Vaziristane veikiančius Talibano kovotojus. Tačiau sukilėliai atrodo nė nelinkę sudėti ginklų, tad Pakistano pergalės dar teks ilgai palaukti.
Izraelis rengia karinį smūgį prieš Iraną
Dar 2005 metų gruodį Izraelio ministras pirmininkas Arielis Sharonas įsakė savo kariuomenei rengtis galimai atakai prieš Irano branduolinius objektus. „Mes turime pajėgumų su tuo susitvarkyti ir darome viską, ką reikia, kad pasiruoštume tokiai situacijai“ - tuomet teigė A. Sharonas.
Nuo to laiko žiniasklaidoje nuolatos kalbama, kad Izraelis ruošiasi „neatidėliotinam“ smūgiui prieš Irano branduolinius objektus. Nuolat kalbama, kad Izraleis surengs panašią ataką, kokią surengė 1981 metais, kai subombardavo Irako Osirako branduolinį reaktorių. Dauguma apžvalgininkų manė, kad Izraelis smogs Iranui, kol dar JAV vadovavo George'as W. Bushas, kuris veikiausiai būtų uždegęs žalią šviesą tokiam išpuoliui. Tačiau to neįvyko. Vis dėlto Izraelis nuolatos pabrėžia, kad, spręsdamas Irano branduolinę problemą, vis dar yra pasirengęs griebtis bet kokių priemonių. Apie tai Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas kalbėjo dar praėjusią savaitę.
Konkurentai Hondūre pasieks susitarimą
Ši naujiena yra naujokė šioje lentelėje. Tačiau ji taip pat turi nemažą potencialą tapti laikraščių puslapiuose nuolat kartojama, tačiau niekados nesibaigiančia istorija. Jau ne kartą buvo kalbama, kad po to, kai birželį iš prezidento posto buvo nuvertsas Manuelis Zelaya, jo rėmėjai artėja prie susitarimo su savo priešininkais. Apie tai kalbėdavo ir Jungtinių Tautų bei Amerikos valstybių organizacijos tarpininkai.
Spalio 14 dieną buvo pranešta, kad abi pusės sutarė praktiškai dėl visko. Dėl visko išskyrus tai dėl ko jie derasi pirmoje eilėje: ar grįš M. Zelaya į prezidento postą, ar ne. Nei M. Zelaya, nei laikinasis prezidentas Roberto Michelettis atrodo nėra linkę leistis į kompromisus. Tad politinė aklavietė veikiausiai tęsis dar tikrai netrumpai.
Doleris bus pakeistas globalinė atsargų valiuta
Doleris sunkumus išgyvena paskutiniuosius kelis metus. Tačiau dalis veikėjų atrodo yra pernelyg įsitikinę, kad doleris bus išstumtas kaip pagrindinė globalinių atsargų valiuta. Kinijos Centrinio banko valdytojas Zhou Xiaochuanas kovo mėnesį pareiškė, kad yra pernelyg pavojinga priklausyti nuo vienos atsargos valiutos.
Dabar atrodo, kad kiekvienas G-8, G-20 ar OPEC susitikimas tėra tik dar viena galimybė spekuliuoti apie neišvengiamą dolerio nuosmukį. Ties tuo labai užsiciklino žymus JAV tinklaraštininkas Mattas Drudge'as. Tačiau visi tamsią ateitį doleriui priešiantys veikėjai atrodo bus priversti nusivilti, nes kol kas neaišku, ar įvyktų kažkas blogo net ir tokiu atveju, jei doleris nebebūtų pagrindinė globalinių atsargų valiuta.
Naujasis Rusijos prezidentas žada liberalias reformas
Kaip ir jo pirmtakas Vladimiras Putinas Dmitrijus Medvedevas į Rusijos prezidento postą įžengė būdamas visiška paslaptimi. Reformatoriai Rusijos viduje ir Vakarai vylėsi, kad šis gero būdo teisininkas pasirodys besąs nuosaikesnis lyderis nei dabar premjero postą užimantis V. Putinas.
Nors vos keli ekspertai drįsta abejoti lemiama V. Putino įtaka šalies politiniams procesams, tačiau analitikai tebetęsia diskusijas, kad D. Medvedevas taps visiškai savarankiškas. Kremlinologai, įsikandę kelias dabartinio prezidento kalbas, kuriose jis žadėjo liberalias reformas, skuba teigti, kad V. Putinas ir D. Medvedevas dabar nebėra tokie draugoviški tarpusavyje. Tačiau, nepaisant kelių gestų, kol kas nėra jokių tvirtų įrodymų, kad D. Medvedevo liberali programa yra kažkas daugiau ne tik pigios kalbos.
Fidelis Castro miršta
Anksčiau ar vėliau buvęs Kubos diktatorius tikrai mirs. Tačiau lyderis, kuris savo poste pergyveno 11 JAV prezidento kadencijų, kol kas paneigia visas spekuliacijas, kad sveikatos problemos jau artina neišvengiamą jo mirtį.
Senstantis F. Castro pirmą kartą į ligoninę buvo nuvežtas 2006 metų liepą prasidėjus vidiniam kraujavimui. Kelias dienas jis nėjo savo pareigų, tačiau netrukus sugrįžo į prezidento postą. Amerikoje gyvenantys kubiečiai, kurie, švęsdami diktatoriaus mirtį, jau šoko mažąja Havana praminto Majamio gatvėse, buvo priversti nusivilti. Nuo to laiko, kai 2008 metais F. Castro pasitraukė iš prezidento posto, gandai apie jo sveikatos būklę nepaliauja sklisti. Tačiau Kubos režimas vis dar nuolatos platina buvusio lyderio nuotraukas, kuriose jis dažniausiai būna užfiksuotas vilkintis sportinę aprangą ir susitinkantis su jo lankyti atvykusiais bičiuliais.
Dohos derybų raundas įgauna pagreitį
2001 metais Pasaulio prekybos organizacijos įsipareigojo įgyvendinti eilę priemonių, kurios tarptautinei prekybai atvertų žemdirbystės sektorių. Tačiau nuo pat to laiko rasti kažkokios pažangos įgyvendinant Dohos reformas yra itin sunku.
Nuo pat 2003 metų derybos stringa ir lieka aklavietėje dėl besivystančių valstybių nenoro mažinti importo tarifus ir turtingųjų nenoro mažinti subsidijas. Nepaisant to, viltys išgelbėti Dohos derybų raundą nemiršta. Visiškai neseniai JAV prekybos atstovas Ronas Kirkas prognozavo, kad artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais bus pasiektas reikšmingas persilaužimas. Tačiau juo bus galima tikėti tik tuomet, kai jis tikrai įvyks.
Izraelis ir palestiniečiai pasieks taikos susitarimą
Tai – bene ilgiausiai besitęsianti ir pati liūdniausia viso šio dešimtuko istorija. 1994 metais Izraelio premjeras Yitzakas Rabinas, užsienio reikalų ministras Shimonas Peresas ir Palestinos lyderis Yasseras Arafatas kartu buvo apdovanoti Nobelio taikos premija dėl savo vaidmens sudarant Oslo taikos susitarimus. Izraelio ir palestiniečių lyderiai entuziastingai Baltuosiuose rūmuose spaudė rankas vieni kitiems.
Nuo to laiko dėl Izraelio karinių smūgių ir palestiniečių sprogdinimų ir raketų išpuolių žuvo tūkstančiai žmonių. Vyko eilė susitikimų, tarp kurių labiausiai išsiskyrė Kam Davido derybos si Anapolio konferencija. Kiekvieną kartą abi pusės žarstėsi drąsiais pareiškimais, o derybininkai, ypač JAV, dalijo optimistines prognozes. Tačiau visa tai tik ir liko kalbomis, o pastaruoju metu Izraelio ir palestiniečių santykiai yra itin prasti. Todėl konfliktas artimiausiu metu nesiliaus.
