Jeigu pradėtumėte diskutuoti apie BMW markės automobilius, netrukus išgirstumėte ne visiems priimtiną argumentą – „Ne visi kvailiai vairuoja BMW, bet jeigu jau kvailys, tai būtinai už BMW vairo.“ Jeigu pradėtumėte diskutuoti apie „Alfa Romeo“ automobilius, netrukus kas nors pareikštų, jog tai gražūs, bet nepatikimi automobiliai, nes taip sakė kažkoks meistras, o apie „Citroën“ ir „Renault“ net neverta pradėti kalbos.
Vis dėlto, tam tikri stereotipai kai kuriems vairuotojams leidžia lengviau gyventi ir pateisinti savo vairuojamo automobilio pasirinkimą. Tuo tarpu automanai į įvairiausius stereotipus nekreipia dėmesio, nes automobilių entuziastai tam tikrą markę ar modelį mėgsta dėl įvairiausių priežasčių : valdymo savybių, sukūrimo istorijos, svarbos automobilių pramonėje, galimybių lengvai padidinti variklio galią. Galimų priežasčių gali būti begalybė, todėl bet kokie stereotipai dažniausiai laikomi automobilistų folkloro dalimi, o ne realiais faktais.
Kaip ir daugelis gamintojų iš Japonijos, „Honda“ markę supa eilė skirtingų stereotipų apie kuriuos šį kartą nekalbėsime. Vietoje to norime tinkamai paminėti „Type R“ padalinio vardą, kuris benzingalviams sukūrė eilę nuostabių, neeilinių automobilių.
„Type R“ vardu paženklinti modeliai nuo savo pagrindinių konkurentų išsiskirdavo ne tik retkarčiais kvestionuota išvaizda. Japonų kompanijos inžinieriai norėdami tam tikram modeliui suteikti sportiško automobilio statusą, įdėdavo labai daug pastangų, jog jis atitiktų pačius didžiausius vairavimo malonumą vertinančių automanų lūkesčius.
Taip, jie sumontuodavo žemesnio profilio padangas, didesnius stabdžių diskus ir kitus atributus, tačiau „Type R“ modeliai nuo kitų išsiskirdavo tuo, jog kiekviena detalė privalėdavo savo funkciją atlikti nepriekaištingai. Jeigu automobilis gauna geresnę stabdžių sistemą, ji privalo veikti kartu su geresniu vairo mechanizmu, pakabos komponentais, padangomis, aerodinaminiais elementais, geresniu svorio paskirstymu tarp ašių.
1992 metai - NSX Type R (NA1)
Automobilis nuo kurio viskas prasidėjo, kuris padėjo labai tvirtus pamatus ateities kartos ir dar kartą pademonstravo, jog greitas, puikiai valdomas superautomobilis gali būti tinkamas naudoti kiekvieną mielą dieną. Tuo tarpu „Type R“ buvo sukurta tiems, kurie mieliau šeštadienio popietę praleistų lenktynių trasoje, o ne automanų susitikime prekybos centro aikštelėje.
„Type R“ versija turėjo galingesnę stabdžių sistemą, standesnę pakabą, efektyviau veikiantį motorą, trumpesnius pavarų dėžės perdavimo skaičius, tačiau didžiausią nuostabą kėlė svoris - „Type R“ versija svėrė vos 1230 kilogramų, o tai buvo mažiau už daugelį kompaktiškų hečbekų.
Iš viso „Honda“ pagamino vos 483 vienetus.
1995 metai - Integra Type R (DC2)
Po stulbinančios „Honda NSX“ sėkmės, sekantis „Type R“ padalinio tikslas buvo pasiūlyti „NSX“ priešingybę. „Honda“ vadovų galvose gimė idėja pasiūlyti pigesnį, platesniam automanų ratų įperkamą modelį, kuris pasižymėtų tokiomis pat geromis savybėmis kaip ir „NSX“. Žinoma, kompaktiškoji „Integra“ negalėjo prilygti „NSX“ superautomobiliui, tačiau „Honda“ inžinieriai stengėsi iš visų jėgų, jog kompaktiškas automobilis kelyje elgtųsi nepriekaištingai.
Tai buvo vienas kruopščiausių „Honda“ kūrinių, kuris, deja, didžiulio susidomėjimo Europoje nesulaukė. Tad jeigu šiandien gatvėje pamatysite „Integra Type R“ - pakelkite nykštį į viršų.
1997 metai - Civic Type R (EK9)
1997 metais tai buvo pats geriausias sportiškas hečbekas pasaulyje. Sugebėjimas stabiliai ir greitai įveikti posūkius, dinaminės savybės, variklio pajėgumas sugebėdavo pakerėti net ir patį didžiausią skeptiką. Vos 1,6 litro darbinio tūrio motorą turintis hečbekas lenktynių trasoje sugebėdavo neatsilikti nuo žymiai pajėgesnių automobilių.
„Type R“ stipriosios pusės buvo 182 arklio galias išvystantis atmosferinis jėgos agregatas, itin tikslus vairo mechanizmas, puikiai subalansuota pakaba ir itin mažas svoris. „Type R“ svėrė vos 1060 kilogramų, o tai yra net 400 kilogramų mažiau už dabar gaminamą „Audi RS3“!
1998 metai - Accord Type R (CG)
Europoje tai buvo vienintelis „Honda“ sedanas, kuris galėjo pasiūlyti „Type R“ modeliams būdingas savybes. Net ir 1998 metais „Accord Type R“ nepasiūlė kvapą gniaužiančios akceleracijos, tačiau ar tai rūpėjo „Honda“ automobilį įsigijusiems automanams? Ne!
Didžiausią malonumą „Accord Type R“ teikdavo jį vairuojant, o ne drožiant akceleratoriaus pedalą iki dugno ir tikintis, jog trumpoje tiesiojoje jis aplenks „Volkswagen Golf GTI“ ar „BMW M3“.
2001 metai - Civic Type R (EP3)
„Honda Civic Type R“ visuomet buvo sportiškų šios markės modelių veidas. Už tai reikėtų dėkoti europiečiams, kurie yra pamišę dėl greitų ir dinamiškų hečbekų.
Kuomet „Civic Type R“ pasirodė itin ankštoje žaidimų aikštelėje, jis labai greitai sugebėjo užkariauti automanų širdis. Anuomet tai buvo vienas galingiausių sportiškų hečbekų segmento atstovų, pasiūlydamas 200 arklio galių išvystantį motorą.
2002 metai - NSX Type R (NA2)
„Porsche 996 GT3 RS“, „Ferrari 360 Challenge Stradale“ ir „BMW M3 CSL“ - automobiliai, kuriems „Honda NSX Type R“ nenorėjo nusileisti. Užsibrėžę norimą tikslą, „Honda“ inžinieriai nusprendė „NSX“ išsiųsti į itin griežto auklėjimo stovyklą, kurioje privalo atsikratyti kiekvieno nereikalingo kilogramo.
Antroji „NSX Type R“ modelio versija neturėjo oro kondicionieriaus, magnetolos, net elementarios garso izoliacijos, tačiau viskas buvo daroma, jog lenktynių trasoje jis demonstruotų nepriekaištingą elgesį. Ir žinote ką? Jiems pavyko tai padaryti.
2003 metai - Integra Type R (DC5)
Drastiškai sumažėjusi sportiškų automobilių paklausa Europoje paskatino „Honda“ vadovus priimti automanams skaudų sprendimą.
Sustabdyti „Honda Integra“ modelio pardavimus senajame žemyne, o tai reiškė tik vieną - Europoje gyvenantys automanai turėjo pavydėti kolegoms iš Japonijos, kurie galėjo džiaugtis modernia „Integra Type R“ versija. Pastaroji, beje, įvairiausiomis priemonėmis sugebėjo atvykti į Jungtinę Karalystę, kurioje tik Japonijos rinkai skirtų modelių tikrai netrūksta.
2005 metai - NSX Type R GT (NA2)
„Honda“ norėdama dalyvauti „Super GT“ žiedinių lenktynių čempionate, privalėjo sukurti bendro naudojimo keliams skirtą modelį. Kadangi tuo metu „NSX“ serijinė gamyba ėjo į pabaigą, „Honda“ vadovai nusprendė, jog pasaulį privalo išvysti tik penki „Type R GT“ modelio vienetai.
Palyginus su standartiniu modeliu jis turėjo platesnes ratų arkas, didesnius spoilerius, gausų kiekį aerodinaminių elementų. Štai šis bendro naudojimo keliams skirtas lenktyninis automobilis anuomet kainavo daugiau kaip 250 000 eurų.
2006 metai - Civic Type R (FN2)
„Kosmosas“ - tokią pravardę buvo gavusi štai ši „Civic“ modelių karta, kuri atvėrė duris į europiečių širdis. Išraiškingo dizaino automobilis patiko daugeliui, tačiau naujoji „Civic Type R“ karta buvo kritikuojama dėl minkštesnio, mielesnio charakterio.
Nors ši „Civic Type R“ nebuvo tokia agresyvi ar pasiruošusi nukasti galvą, ji buvo komfortiškesnė ir tinkamesnė naudoti kiekvieną mielą dieną ar nukeliauti į tolimiausią Europos tašką.
2006 metai - Civic Type R (FD2)
Dar vienas „Type R“ modelis apie kurį galime tik pasvajoti. Kol daugelis europiečių džiaugėsi „Type R“ hečbeku, japonai su didžiausiu malonumu vairavo „Civic Type“ sedaną.
Japonijos rinkai skirtas modelis turėjo galingesnį variklį, truputėlį standesnę pakabą. Daugelis automobilių tema rašančių žurnalistų „Civic Type R“ sedaną lygino su „BMW M3“, kuris visuomet buvo laikomas sportiškų sedanų etalonu.
