• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

10 dviprasmiškų politinių ir istorinių mitų (I dalis)

6. Ar Johnas F. Kennedy iš tiesų yra spurga su džemu?

John F. Kennedy (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)John F. Kennedy (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)

„Aš – berlynietis“ („Ich bin ein Berliner“) – žymioji JAV prezidento frazė, pasakyta Vakarų Berlyne susirinkusiai miniai 1963 metais. Turbūt nereikia aiškinti, ką tuo norėjo pasakyti Kennedy. Tai buvo populiaraus JAV prezidento bandymas pamaloninti publiką ir parodyti JAV solidarumą Šaltojo karo padalintai Vokietijai ir jos žmonėms. Vis dėlto geri ketinimai kartais gali tapti ir šiek tiek juokingais. Tuoj pat po šios frazės ištarimo po visą pasaulį pasklido žinia: Johnas F. Kennedy yra „spurga su džemu“.

REKLAMA
REKLAMA

Šios kontroversiškos situacijos paaiškinimo reikia ieškoti painiuose vokiečių kalbos specifikos labirintuose. Vokietijoje egzistuoja tam tikra spurgos su džemu rūšis, vadinamas „Berliner Pfannkuchen“. Sutrumpintai ją vadina paprasčiausiai „Berliner“. Kai kalbama apie šį kepinį, yra naudojamas artikelis „ein“, tuo tarpu kai kalba eina apie kilmę, artikelis nėra naudojamas – paprasčiausiai sakoma „Ich bin Berliner“.

REKLAMA

Tokiu būdu techniškai Johnas F. Kennedy prieš daugiatūkstantinę minią pranešė, kad jis yra „Berliner“ – spurga su džemu. Toks pareiškimas galbūt ir sukėlė šypsenas vokiečių veiduose, o taip pat visiems, perskaičiusiems pranešimus apie kuriozišką situaciją, tačiau iš tiesų kiekvienas vokietis suprato, ką iš tiesų norėjo pasakyti JAV prezidentas: „Visi laisvi žmonės, kur begyventų, yra Belyno piliečiai, todėl, būdamas laisvas žmogus, aš didžiuodamasis pareiškiu, aš – berlynietis.“

REKLAMA
REKLAMA

7. Ar Marija Antuanetė pasakė „tegul valgo pyragus“?

Marija Antuanetė (nuotr. Wikipedia)Marija Antuanetė (nuotr. Wikipedia)

18 amžiaus pabaigos Prancūzijoje paprasti žmonės metė iššūkį absoliutiniam režimui. Šiomis aplinkybėmis buvo pasakyta viena iš kandžiausių visų laikų frazių. Marija Antuanetė, karaliaus Liudviko XVI žmona, informuota apie tai, kad žmonės neturi duonos, pasakė: „Tegul valgo pyragus!“ Šis teiginys tapo absoliutinės monarchijos atitrūkimo nuo paprastų žmonių simboliu. Bet ar Marija Antuanetė iš tiesų atsakinga už šiuos žodžius?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nėra jokių duomenų, kad karalienė iš tiesų pasakė tokią frazę, net nepaisant to, kad ji galėjo taip galvoti. Mokslininkai mano, kad šio posakio kilmė yra kur kas senesnė – iš Jeano Jacqueso Rousseau raštų. Savo memuaruose filosofas pasakoja istoriją apie princesę, kuri pasakė minėtąją frazę. Tuo metu Marijai Antuanetei tebuvo vienuolika metų, o gyveno ji Austrijoje, todėl abejotina, kad ji galėjo tapti Rousseau pasakojimo objektu.

REKLAMA

Dar daugiau, Rousseau frazę paminėjo dar 23 metus prieš revoliucijos pradžią, tad ji galėjo turėti kitokį kontekstą ir visai kitą reikšmę. Filologai taip pat teigia, kad pati frazė apskritai yra neteisingai verčiama. Prancūziškoji versija skamba kaip „qu'ils mangent de la brioche“, o „brioche“ iš tiesų yra tam tikra duonos rūšis.

REKLAMA

8. Ar karalius Džonas iš tiesų pasirašė Magna Carta chartiją?

Karalius Džonas (nuotr. Wikipedia)Karalius Džonas (nuotr. Wikipedia)

Magna Carta –  1215 m. birželio 15 d. Anglijos karaliaus Džono išleistas dokumentas, apribojantis absoliučią valdžią. Šiuo dokumentu įsipareigota valdyti Angliją ir elgtis su jos vasalais atsižvelgiant į feodalinės santvarkos įstatymų reikalavimus. Dokumentas įgaliojo laikytis įstatymų piliečių atžvilgiu. Tokiu būdu buvo sumažinta monarcho valdžia ir dalis jos perduota vasalams. Šis dokumentas vėliau patvirtintas bei vykdomas kitų valdovų ir šiandien yra nerašytosios Anglijos konstitucijos dalis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Egzistuoja begalės paveikslų ir iliustracijų, vaizduojančių karalių Džoną, pasirašantį dokumentą, tačiau iš tiesų karalius niekada nėra jo pasirašęs. Netgi kalbama, kad karalius Džonas apskritai net nemokėjo nei skaityti, nei rašyti.

Iki mūsų dienų išliko keturios Magna Carta kopijos. Tyrimai parodė, kad nė viena iš jų nėra pasirašyta Džono. Nepaisant to, pati chartija yra smarkiai romantizuota, todėl simbolinis karaliaus, pasirašančio sutartį su visais žmonėmis, vaizdinys įstrigo daugelio vaizduotėje.

REKLAMA

9. Ar G. Washingtonas iš tiesų buvo pirmasis JAV prezidentas?

Geoerge Washington (nuotr. Balsas.lt)Geoerge Washington (nuotr. Balsas.lt)

George'o Washingtono vaidmuo JAV istorijoje yra iš tiesų labai reikšmingas. Bent jau taip yra įprasta manyti. Washingtonas įvardijamas kaip „Jungtinių Valstijų tėvas“, todėl visuotinai priimta, kad Washingtonas buvo pirmasis naujosios valstybės prezidentas. Vis dėlto, nenuvertinant Washingtono vaidmens JAV istorijoje, galima teigti, kad idėja apie pirmąjį prezidentą gali būti ne visiškai teisinga.

REKLAMA

Washingtonas oficialiai JAV prezidentu tapo 1789 metais, tačiau JAV nepriklausomybę paskelbė 1776 metais, tad būtų pakankamai racionalu manyti, kad jau iki Washingtono turėjo būti tam tikra aukščiausia JAV valdžia. Iš tiesų taip ir buvo.

Pirmasis Kontinentinis Kongresas – taip vadinosi pagrindinis naujosios valstybės valdžios organas, o jo pirmasis prezidentas buvo Peytonas Randolphas. Kongresas kūrė pagrindinius JAV statutus, kurie vėliau tapo JAV konstitucija. Iš tiesų pirmasis prezidentas, išrinktas remiantis šiais dokumentais, buvo Johnas Hansonas. Kai kurie istorikai būtent jį laiko pirmuoju JAV prezidentu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Egzistuoja ir kiti „kandidatai“. Pats G. Washingtonas, rašydamas laišką dar vienam iš Kongreso prezidentų Johnui Hancockui, kreipėsi į jį kaip į JAV prezidentą.

Galiausiai, 1787 metais buvo ratifikuota JAV konstitucija, kurioje buvo apibrėžtos JAV prezidento rinkimo procedūros. G. Washingtonas iš tiesų tebuvo pirmasis prezidentas, išrinktas pagal šias taisykles, tačiau buvo vos 15 žmogus, vadovavęs JAV.

REKLAMA

10. Johno F. Kennedy nužudymas

Kuri iš pačių įvairiausių konspiracijų teorijų teisi? O gal Lee Harvey Oswaldas iš tiesų veikė vienas? Įvairių versijų, teorijų ir paaiškinimų apie JAV prezidento Johno F. Kennedy nužudimą yra tiek daug, kad tarp jų galima paprasčiausiai susipainioti, o tiesa gali niekada nepaaiškėti.

REKLAMA

Žmogžudystė įvyko 1963 metų lapkričio 22 dieną Dalase, kai prezidentas su žmona važiavo atviru limuzinu. Dėl nužudymo buvo suimtas Lee Harvey Oswaldas. Jis nespėjo sudalyvauti teisme, nes buvo pats nušautas verslininko iš Dalaso, kai buvo transportuojamas policijos.

JAV Kongresas sudarė specialią komisiją, kuri net 10 mėnesių vykdė incidento tyrimą. Buvo ištirtas nesuskaičiuojamas įvairiausių parodymų ir įkalčių skaičius. Nemažai liudininkų teigia, kad šūviai buvo įvykdyti iš tos vietos, kurioje buvo Oswaldas, tačiau kiti parodymai kalba ir apie alternatyvias vietas. Daugybė teorijų analizuoja Kennedy kūno vietas, į kurias pataikė kulka, ir kampus, kuriuo jos skrido. Vykdę panašias analizes neabejoja – Oswaldas negalėjo veikti vienas, buvo ir kitų šaulių.

REKLAMA
REKLAMA

Mįsles užmina ir kitos detalės. Daug kalbama apie vadinamąją „magiškąją kulką“. Pagal specialios komisijos ataskaitą, už visus Kennedy ir toje pačioje mašinoje važiavusio Johno Connally patirtus sužalojimus atsakinga vienintelė kulka. Jeigu pritarti tokiai nuomonei, viena vienintelė kulka turėjo pereiti pakankamai ilgą ir sudėtingą kelią – nuo JAV prezidento kaklo iki Connally krūtines, riešo ir, galiausiai, šlaunies. Skeptikai nepritaria tokios galimybės realumui.

Kaip ten bebūtų, komisija aiškiai nurodė, kad Oswaldas veikė vienas, tačiau didžioji dauguma žmonių iki šiol mano kitaip. Konspiracijų teorijos teigia, kad su Kennedy nužudimu yra susiję Fidelis Castro, KGB ar netgi CŽV.

 

Taip pat skaitykite:

10 dviprasmiškų politinių ir istorinių mitų (I dalis)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų