1. Netinkamas įvaizdis (apranga). Keletas netinkamos aprangos pavyzdžių: šortai, paplūdimio apranga ir apavas, liaudiškai vadinamos „pliažankės“, sportinė apranga, vakarinės suknelės, nešvarūs, dėmėti, susiglamžę, nunešioti drabužiai. Visa tai gali sugriauti jūsų kaip profesionalo įvaizdį. O kokia yra tinkama darbo pokalbiui apranga? Taisyklė paprasta – renkitės dalykiškai, pagal amžių ir pareigas, bet svarbiausia, tvarkingai ir švariai. Jūsų įvaizdis, apranga neturi priklausyti nuo įmonės dydžio, žinomumo ar vietovės.
2. Vėlavimas. Tik įsivaizduokite, ką apie Jus galvoja darbdavys, kai jūs vėluojate į pokalbį dėl darbo. Jūsų „akcijos“ krenta kiekvieną jūsų vėlavimo minutę, ypač, jei jūs neinformavote darbdavio. O kur dar atsiprašinėjimai pagaliau atvykus į pokalbį. Greičiausiai nei viena jūsų paminėta vėlavimo priežastis neskambės pakankamai įtikinamai. Atvykite 5 -10 minučių anksčiau.
3. Neatlikti namų darbai. Kai darbo interviu metu kandidatas paklausia, kuo užsiima įmonė, kokios jos paslaugos ar konkurentai... darbdaviui nusvyra rankos. Ne paslaptis, kad klausimas „Ką žinote apie mūsų įmonę“ yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių pokalbio dėl darbo klausimų. Pasiruoškite jam.
4. Nekontroliuojama neverbalinė kalba. Akių kontakto nebuvimas, „užsiblokavimas“ (rankomis, kojomis, visu kūnu) nuo pašnekovo, perdėta gestikuliacija, barbenimas pirštais, nuolatinis dulkelių valymas nuo drabužių, siūbavimas, galvos kasymasis, plaukų sukimas ant piršto ir t.t. – gali išmušti iš vėžių net ir patyrusį personalo specialistą, ypač, jei kandidato neverbalinė kalba visiškai nesutampa su verbaline. Informacijos suvokimui lemiamą įtaką padaro būtent neverbalinė kalba, todėl labai svarbus sąmoningas kūno kalbos kontroliavimas.
5. Per ilgi atsakymai. Atsakymai nukrypstan nuo temos. Kartais pasitaiko taip ilgai kalbančių kandidatų, kad interviu atliekantis žmogus net užmiršta kokį klausimą uždavė ir kai kandidatas pagaliau baigia kalbėti, jam užduoda vėl tą patį klausimą. Ilgos kalbos užliūliuoja, mintys nuklysta, dėmesys dingsta ir kalbant paprastai, tokie šnekoriai, porindami apie milijonus nesvarbių ir nesusijusių dalykų, tik gaišina laiką. Kalbėkite konkrečiai, glaustai, aiškiai ir į temą.
6. Atmintinai išmokti atsakymai. Šaunu, kad ieškantys darbo domisi kaip pasiruošti pokalbiui, kaip per jį kuo geriau pasirodyti, bet... yra vienas bet. Nesimokinkite atmintinai to ką sužinojote. Nesimokinkite atsakymų į tipinius interviu klausimus. Nekalkite „papasakokite trumpai apie save“ istorijų. Atmintinai išmokti atsakymai gali pakišti jums koją, nes jūs atrodysite nenatūraliai, nenuoširdžiai ir kaip „robotukas“. Beje, apgalvoti atsakymus galima.
7. Abejingumas. Pokalbis dėl darbo ne pati geriausia vieta demonstruoti abejingumą. Į abejingą kandidatą darbdavys taip pat žiūri abejingai. Jei Jūs norite šio darbo, parodykite susidomėjimą juo.
8. Familiarumas. Pokalbis prasidėjo sklandžiai, maloniai? Tik nepradėkite tujinti darbdavio, pasakoti asmeninius dalykus, iš serijos: „tau, kaip draugui pasakysiu...“. Patyręs personalo srities specialistas tikrai pasistengs, kad kandidatas jaustųsi gerai, patogiai ir kalbėtų nuoširdžiai, bet jums nereikėtų peržengti dalykinio bendravimo ribų.
9. Negatyvus nusiteikimas. Nėra ko slėpti, pikti, viskuo (ypač buvusiu darbdaviu) nepatenkinti, burbantys, kaltinantys kandidatai turi labai labai mažai šansų gauti darbą. Ir taškas.
10. Melavimas. Melo kojos trumpos. Jei manote, kad šaunu apgaulės būdu gauti darbą, tai patirtis rodo, kad nieko iš to gero neišeina. Tiesa greitai išaiškėja, o nuo kandidato melo labiausiai nukenčia ... pats kandidatas. Meluojant galima greitai susigadinti reputaciją.
Autorius – Rita Karavaitienė, CV-Online LT, UAB marketingo vadovė
