Diplomatiniams sprendimams tampant retenybe, S. Lodgaardas pateikia kelis charakteringus šiuolaikinės politikos bruožus:
1) Globalus JT susitarimas pastatė ant kelių tris tarpvalstybinių santykių principus: valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nesikišimą į kitų valstybių reikalus. Nė vienas jų daugiau negali būti laikomas pasaulinės politikos branduoliu.
2) Po kruvinų skerdynių, pasitaikiusių 1990-aisiais Ruandoje ir Balkanuose, buvo nuspręsta savo pačių tautos nenaikinimo klausimą paversti viena iš valstybinio suvereniteto garantijų.
JT susitikimo metu 2005-aisiais buvo priimtas sprendimas dėl galimos karinės intervencijos genocido, karinių nusikaltimų, etninių valymų ir nusikaltimų žmonijai atvejais – jeigu tik to pareikalautų aplinkybės. Ši naujoji „dėl gynybos atsakomybės“ doktrina buvo išbandyta 2011-aisiais Libijoje – ir iškart pasižymėjo piktnaudžiavimu. Nepaisant gerų ketinimų, doktrina ir toliau veikia panašiu principu – nepaisant to, kad kai kurie vadina ją užslėptu mechanizmu nuversti nepatogų režimą.
3) Tarptautinė teisė tapo laisvai interpretuojama vienos ar kitos pusės naudai. Kuomet rusai aneksavo Krymą, jie aiškiai pažeidė tarptautinę teisę. Tačiau kritiką garsiausiai išsakė valstybės, kurios ir pačios ne prieš ją pažeisti savo kariniais veiksmais. Neseniai įvykdyta cheminio ginklo ataka Sirijoje buvo akivaizdus susitarimo dėl cheminio ginklo pažeidimas, tačiau vėlesni bombardavimai buvo ne ką menkesni pažeidimai. Rusai pažymi antrąją aplinkybę. Šalys, bombardavusios Siriją, – pirmąją. Kiekvienas kritikuoja, kaip jam labiau patinka.
4) Dar prieš 20 metų pasaulis buvo vienpolis, dabar jis jau daugiacentris. Savo knygoje „Strateginis mąstymas“ JAV politologas, Jimmy Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir ilgametis JAV politikos architektas Zbigniewas Brzezinskis rašo, kad didžiausia grėsmė iškilo mažosioms valstybėms, kurios sukasi didžiųjų orbitose (Krymo situacija). Kinų analitikai aiškina, kad Kinija vystosi taip sparčiai, kad pasaulis netrukus vėl taps dvipoliu. Tačiau šįkart jau bus JAV ir Kinija. Kraštutiniu atveju, pasaulis išliks sulipdytas iš daugelio galios centrų, tačiau vyraujančių žaidėjų vaidmenį užims šie keli žaidėjai.
Amerikos imperija juda Britanijos imperijos keliu. Kinija, šalis numeris du tarptautinėje hierarchijoje, tikėtina, greitai nuvers ją nuo pjedestalo, ir todėl vis dažniau yra matoma kaip problema, oponentė ar net priešė. JAV politologas Grahamas Allisonas per paskutinius 500 metų panašių situacijų suskaičiavo 16, o 12 iš jų baigėsi karu. Nesutarimai tarp JAV ir Kinijos tampa vis labiau akivaizdūs, valdžios hierarchijos viršūnėlės gali sujudėti bet kuriuo metu, ir absoliučiai nėra aišku, kaip abi pusės tokiu atveju sureaguotų.
5) JAV, kadaise stovėjusi daugiapolio pasaulio ištakose, dabar pati jį skaptuoja. D. Trumpas renkasi dvipusius susitarimus, nes jų rėmuose gigantiška JAV galia atrodo dar įtikinamiau. Dėl šios priežasties mažos šalys visada, atvirkščiai, stengėsi nukreipti savo pastangas į tarptautinius forumus, besiremiančius vienodomis taisyklėmis ir standartais. Šiais laikais tarptautiniai institutai praranda galią. Išaugo ir prekybos karo grėsmė.
6) Vadovaujantis svarstymais apie tai, kad bendradarbiavimas ir tarpusavio suvokimas padės išvengti naujo karo, eilė Europos šalių kadaise nusprendė susijungti į Europos anglies ir plieno sąjungą (1950 m.). Visa tai išsivystė į didžiausią tarptautinį projektą, leidusį koordinuoti sprendimus ir nulėmusį dalinį suvereniteto atsisakymą. Europos Sąjunga tapo didžiausiu taikos projektu.
Pastaruosius metus Europos vienybėje atsirado įtrūkimai, integraciniai procesai sulėtėjo ir iš naujo stojo amžini klausimai: ar yra integracijos prasmė, jeigu ji bet kuriuo metu gali pasiimti „time-out“? Ar galima šiuo atveju stagnaciją laikyti regreso išraiška?
„Brexit“ gali pasukti reikalus į bet kurią pusę: vieninga Europa gali subyrėti galutinai, ir tuomet buvusios šalys-narės eis kiekviena savo keliu. Kita vertus, atsikračius britų stabdžio, integraciniai procesai gali suveikti su nauja jėga – būtent tuo dabar Macronas bando įtikinti Merkel.
7) Europos integracijos procesas išlieka unikalus savo srityje. Visos kitos tarptautinės organizacijos, regionalinės ar globalios, tik imituoja bendradarbiavimą tarp suverenių valstybių. Globalizacija stiprina šalių bendradarbiavimą viena su kita, tačiau tai visiškai nereiškia, kad karinių veiksmų tapo mažiau.
Praėjusio šimtmečio pradžioje nepaisant glaudžių prekybos ryšių Europoje įsipliekė Pirmasis pasaulinis karas. Dabar prekyba tarp Indijos ir Kinijos muša visus rekordus, tačiau užsienio politikos būklė išlieka tokia pat įtempta, kaip ir anksčiau. Tas tas taikytina ir Kinijos-Japonijos santykiuose.
8) Netenka galios tarptautiniai susitarimai dėl ginkluotės kontrolės ir nusiginklavimo. Jeigu Rusijos ir Amerikos strateginės ginkluotės mažinimo susitarimas, veikiantis nuo 2011-ųjų, nebus pratęstas, pasaulis pirmą sykį nuo 1972-ųjų liks be susitarimų dėl strateginės branduolinės ginkluotės mažinimo tarp šių dviejų galios valstybių.
Susitarimas dėl branduolinio ginklo neplatinimo dar kol kas laikosi, tačiau ir jis patiria augantį tarptautinį spaudimą. D. Trumpui nutraukus branduolinį susitarimą su Iranu, tam bus suduotas rimtas smūgis. Situacija Korėjos pusiasalyje, priešingai, lyg ir rimsta, tačiau jos tolesnė eiga kol kas yra labai abejotina.
9) JAV nustojo būti liberalaus pasaulio lydere, tačiau sustiprino savo galios valstybės poziciją su teise į įtaką tarptautiniams įvykiams, lygiai kaip ir Rusija ar Kinija. Impulsyvus ir mėgstantis netikėtumus pagal savo prigimtį, D. Trumpas nenuspėjamumą pavertė savo strategijos dalimi.
Pasaulis nenutuokia tikrosios JAV pozicijos, ir tai apsunkina pasitikėjimą. Darbą stabilumo ir nuspėjamo pasaulio vardan pakeitė pokyčiai su staigiais posūkiais.
Statiškai ir steriliai Šaltojo karo laikų politikai į pamainą atėjo sudėtinga mozaika, kur valdžia keičiasi greičiau, negu kada nors anksčiau. Madingos tapo vienpusės priemonės vardan trumpalaikės naudos. Ir priešingai, bendros pastangos dėl visų bendro gerbūvio yra pastebimos vis rečiau.
„Minkštoji valdžia“, tai yra gebėjimas kitus įtikinti dėl savo interesų paisymo be grasinimo panaudoti jėgą, neteko savo vertės.
Jausmų geopolitika
Knygoje „Jausmų geopolitika“ prancūzų politologas Dominique Moisi pateikia vieną svarbią pastabą. Mes niekada nesuprasime pasaulio, kuriame gyvename, jeigu neatsižvelgsime į jutiminius geopolitikos pagrindus.
JAV ksenofobija, pažeminimai Artimuosiuose Rytuose, viltys Azijoje. Indijoje ir JAV – dvasingumas ir dievobaimingumas, Europoje ir Azijoje – pasaulietinė bendruomenė. Rusų kultūra neturi sau lygių, tačiau politinė Rusijos sistema leidžia tikėtis geresnio. Japonijai visuomet trūko vyriškumo įtikinamu būdu paprašyti atleidimo. Visa politika, ar ji būtų gera ar bloga, auga iš emocijų ir kultūros.
Kalbant trumpiau, pasaulis byra į gabalus. Perspektyva gąsdinanti, tačiau jeigu mes neišdrįsime pažvelgti problemai į veidą, tai padarysime sau meškos paslaugą.
