„Vienos valandos persukimas nėra tiek žalingas, kaip gali atrodyti. Taip, jis paveikia, tačiau mes, gyvenime, daug kartų sukame tą laiką mintyse, kai vakare, vietoje poilsio, dirbame arba keliaujame į kitas laiko juostas.
Taigi, savo laikrodį pasukame daugiau nei kelis kartus per metus.
Vis dėlto Santaros klinikų gydytoja įsitikinusi, kad laiko persukimą pajunta visi, ne tik, kaip manoma, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės.
„Yra tokių, kurių miegas yra jautresnis. Silpnesnės grupės – vaikai ir senyvi žmonės, tačiau ir tie, kurie yra darbingi, gali miegoti jautriau, todėl laiko persukimas jiems pasijus labiau“, - kalbėjo medikė.
Pasiteiravus, galbūt yra tam tikrų taisyklių, kurių reikėtų laikytis savaitgalį, kai persukamas laikas, medikė išskyrė šią: „ Žiūrėkite į tai, ką rodo laikrodis.
Nereikia kliautis vidiniu pojūčiu, kad nenorite miego – reikia visą pirmąją savaitę ar bent jau pirmąsias kelias dienas žiūrėti į laikrodį ir eiti miegoti pagal laikrodį, o ne pagal savo pojūčius, antraip ryte keltis ir adaptuotis bus daug sunkiau“, - –paaiškino neurologė.
Vasaros laikas galioja iki spalio mėnesio galo. Panašu, kad laikrodžius sukinėti mums teks dar trejus metus – iki 2021 metų.
Nepaisant to, kad politikai Lietuvoje jau kurį laiką kalba apie abejotiną laiko sukinėjimo naudą ir net kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu leisti šalims narėms pačioms nuspręsti, ar verta sukti laikrodžius, kol kas tokia galimybė nėra numatyta.
EK išvadoje nurodoma, kad sprendimai dėl laiko ES mastu „privalo būti harmonizuoti tarp visų valstybių“. Daroma išvada, kad negalima leisti kiekvienai valstybei pačiai savarankiškai spręsti, ar įvedinėti sezoninį laiką, ar ne, nes laiko skaičiavimas turi būti suderintas visose ES valstybėse ir „harmonizuoti sprendimai turi būti žinomi iš anksto visiems bendrijos gyventojams“.
