Sepsis yra gyvybei grėsmingi organų funkcijų sutrikimai, sukelti organizmo sutrikusio atsako į infekciją. Iš pirmo žvilgsnio apibrėžimas sudėtingas, tačiau įsigilinus nesunku suprasti, kad sepsiui reikalinga infekcija, į kurią organizmas reaguoja neadekvačiu atsaku. Šis sutrikęs atsakas sukelia gyvybiškai pavojingus organų funkcijų pakitimus. Tai dažnai pasitaikanti, neatidėliotinos pagalbos reikalaujanti būklė. Apmaudu, tačiau apie sepsį daugiau išgirstame tik tuomet, kai nuo jo miršta visuomenei žinomi arba jauni ir sveiki žmonės, nors sergamumas sepsiu yra visuotinis!
Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu, todėl pradinius sepsio požymius gana sunku atpažinti. Sepsis turėtų būti įtariamas visiems, kuriems yra įtariama ar patvirtinta infekcija ir būklė atrodo blogėjanti.
Pagrindiniai sepsio simptomai apima:
karščiavimą, šaltkrėtį,
šaltą, drėgną, prakaituotą, pasikeitusios spalvos odą,
padažnėjusį kvėpavimą, sunkumą kvėpuoti,
padažnėjusį pulsą, sumažėjusį kraujo spaudimą,
sumišimą, nerimą, orientacijos sutrikimus.
Infekcija tapti sepsiu gali staiga, o kiekviena valanda (o tiksliau – minutė), nesuteikus adekvačios medicininės pagalbos, ženkliai mažina sėkmingo sepsio gydymo tikimybę. 70-80% sepsio atvejų prasideda dar prieš ligoniui patenkant į gydymo įstaigą, todėl susirgusiems sunkesne infekcija medicininės pagalbos reikėtų ieškoti kuo skubiau, nes kuo anksčiau gydymas pradedamas, tuo jis būna efektyvesnis.
Iškelti sepsio diagnozės klausimą gali padėti infekcijos nustatymas ar įtarimas, kurį lydi anksčiau minėti simptomai. Jei susirgusieji, jų artimieji ir medikai dažniau savęs paklaustų „Ar tai jau sepsis?“, tai padėtų išgelbėti milijonus gyvybių pasaulyje, – teigia ligoninės prof. Saulius Vosylius.
