Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriuje prevencinės mamografijos laukiančios moterys optimistiškos. Sako, geriau laiku pasitikrinti ir krūties vėžio diagnozę sužinoti anksti, nei vėlai. „Mano draugei nustatė krūties vėžį, bet stadija dar nebuvo vėlyva. Ir va, prašau, 10 metų gyvena“, – kalba ukmergiškė.
„Duok dieve, kad nieko nerastų. Būtų geriau, kad nebūtų jokios stadijos, bet jei yra, geriau, kad anksčiau rastų. Bet šiaip jaučiuosi ramiai,“ – antrina draugė.
Trečioji Ukmergės r. gyventoja sako, kad prevencinėmis programomis naudotis būtina ir ragina visus tirtis: „Svarbiausia, kad yra programa, kai yra stengiamasi dėl žmogaus,“ – kalba moteris.
Spalis – krūties vėžio sąmoningumo mėnuo, kuriuo siekiama atkreipti moterų dėmesį į šią ligą ir skatinti reguliarias krūtų patikras bei prevenciją.
Rizikos veiksniai: ypatingai svarbus mūsų gyvenimo būdas
Nors sergamumas krūties vėžiu pasaulyje didėja, mirtingumas nuo jo mažėja – anksti nustačius ligą, didžioji dalis moterų pasveiksta. Statistika rodo, kad išgyvenamumas nustačius šią onkologinę ligą I stadijoje siekia net 98 proc. – kitaip tariant, 98 proc. moterų išgyvena mažiausiai 5 metus. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė atkreipia dėmesį, kad norint tinkamai pasirūpinti savo sveikata, svarbu žinoti krūties vėžio rizikos veiksnius. Juos galima išskirti į dvi grupes: tuos, kurių negalime kontroliuoti bei tuos, kuriems galime daryti įtaką keisdami gyvenimo būdą.
„Kalbant apie krūties vėžio riziką, gyvenimo būdas yra išties svarbus ir reikšmingą įtaką turintis veiksnys. Netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir antsvoris didina riziką susirgti šia onkologine liga, – sako dr. R. Briedienė. – Į didesnės rizikos grupę patenka moterys, kurių giminėje jau yra užfiksuotų onkologinių susirgimų: nustatytos BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos, šeimoje buvo diagnozuotas trejopai neigiamas krūties vėžys arba medulinė krūties karcinoma. Prie nekontroliuojamų krūties vėžio rizikos veiksnių priskiriamos ir kai kurios gerybinės krūties ligos, pavyzdžiui, fibroadenomos, fibrocistinė liga, atipinė hiperplazija. Nors krūties vėžio jos tiesiogiai nesukelia, šios ligos rodo, kad yra palankus fonas ir krūties vėžiui vystytis.“
Ankstyva krūties vėžio diagnostika – raktas į efektyvesnį gydymą
Skaičiuojama, kad atsitiktiniai krūties vėžio atvejai sudaro apie 85 proc., tad nuo šios dažniausios tarp moterų onkologinės ligos nėra apsaugota nė viena. Pasak dr. R. Briedienės, ankstyvosios stadijos krūties vėžys, kaip ir nemaža dalis kitų onkologinių susirgimų, neturi išreikštų simptomų – tai sunkina jo aptikimą. Tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs 1 iš 3 asmenų, o krūties vėžio diagnozę išgirs viena iš 9 moterų. Todėl kiekvienam patariama reguliariai atlikti reikiamus profilaktinius tyrimus. Lietuvoje nuo 2005 metų vykdoma moterų mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, kurios uždavinys – patikrinti visas 50–69 metų amžiaus moteris, nustatyti, kurioms yra krūties vėžio požymių ir šias moteris pasiųsti išsamesniam ištyrimui, po to, nustačius vėžį – gydytis.
Neskausmingas, saugus ir efektyvus mamografijos tyrimas leidžia aptikti net labai mažą krūties vėžį ir nemokamai minėto amžiaus moterims atliekamas kartą per dvejus metus. Tačiau nelikti abejingomis savo sveikatai gydytoja ragina ir jaunesnes moteris, ypatingai prieš nėštumą, hormoninių vaistų vartojimą, planuojant plastines bei rekonstrukcines krūtų operacijas ir patenkant į rizikos grupę – joms krūtis rekomenduojama tikrintis magnetinio rezonanso, ultragarsiniu tyrimu, o vėliau prijungiant ir mamografiją.
Moterims pačioms apžiūrėti ir apčiuopti krūtis patariama jau nuo 20 metų amžiaus. Tą reiktų atlikti kiekvieną mėnesį tuoj pat po menstruacijų. Savityros metu aptikus krūties pokyčių, būtina kreiptis į specialistus – išsamesni medicininiai tyrimai padės patvirtinti ar paneigti krūties vėžio diagnozę, o esant reikalui numatyti tinkamą gydymą.
Kada verta atlikti genetinius tyrimus?
Pasak dr. R. Briedienės, maždaug 10–15 proc. krūties vėžio atvejų yra susiję genetiniais veiksniais, paveldimumu, todėl moterims, kurių šeimoje jau buvę šios ligos atvejų, vertėtų apsvarstyti galimybę atlikti genetinius tyrimus. Medikė atkreipia dėmesį, kad genetiniai tyrimai gali būti atliekami ne tik onkologinės ligos rizikai nustatyti – jie reikšmingi ir profilaktinėms priemonėms, paciento stebėsenai, kitokiems gydymo pasirinkimams.
Nustačius, kad asmuo yra pakitusio geno nešiotojas, galima prognozuoti ligos eigą, įvertinti riziką kitiems šeimos nariams bei sudaryti individualų asmens profilaktinių patikrinimų planą. Genetiniai tyrimai taip pat padeda pacientams atlikti tinkamus gyvenimo būdo ir mitybos pakeitimus.
Lietuvoje genetiniai tyrimai nemokamai atliekami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas indikacijas. Kai nėra indikacijų genetiniam ištyrimui, už genetinį tyrimą galima susimokėti, tačiau gydytojo genetiko konsultacija su šeimos gydytojo siuntimu yra nemokama visais atvejais.
Vyrų krūties vėžys – reta, bet pasitaikanti diagnozė
Nors krūties vėžys dažniausiai siejamas su moterimis, liga gali pasireikšti ir vyrams: kasmet Lietuvoje diagnozuojama 15–17 vyrų krūties vėžio atvejų. Vyrams nustatomos tokios pačios krūties vėžio formos kaip ir moterims. Dažniausiai – invazinis duktalinis krūties vėžys, kur kas rečiau lobulinės karcinomos atvejai. Tačiau priešingai nei moterų atveju, vyrų krūties vėžys įprastai diagnozuojamas vėlesnėse stadijose.
Pirmiausia dėl to, kad vyrai neatlieka profilaktinių krūtų patikrinimų, antra – ne visi skuba kreiptis į specialistus net ir pastebėję pirmuosius krūtų pakitimus ar kitus onkologinės ligos simptomus. Vyrams riziką susirgti krūties vėžiu didina patirtas gydymas jonizuojančiąja spinduliuote (ypatingai jauname amžiuje), taip pat padidėjęs estrogenų kiekis organizme, kuris gali būti siejamas su ciroze ar Klinefelterio sindromu. Prie rizikos veiksnių priskiriamas ir piktnaudžiavimas alkoholiu, nutukimas, genetiniai veiksniai bei šeimos anamnezė.
Dažniausi pirmieji krūties vėžio simptomai vyrams – apčiuopiamas darinys už ar šalia krūties spenelio, paties spenelio pokyčiai, išskyros iš jo, padidėję limfmazgiai pažastyse, krūtų odos spalvos pokyčiai ar reljefo pakitimai, skausmas ar tempimo jausmas krūtinės srityje.
Diagnozė nustatoma naudojant mamografinį, ultragarsinį krūties tyrimą ir atliekant naviko biopsiją. Svarbiausia – neatidėlioti vizito pas gydytojus vos pastebėjus pirmuosius simptomus. Reguliari profilaktinė patikra, sveikatai palankios gyvensenos principų laikymasis bei savo šeimos sveikatos istorijos žinojimas gali padėti apsaugoti nuo šios ligos arba padidinti sėkmingo gydymo galimybes.
„Tai nedidelė investicija, kuri gali išgelbėti gyvybę“, – sako dr. R. Briedienė, skatindama kiekvieną nenumoti ranka į savo sveikatą.
