JAV astronomai atsitiktinai pateko į tinkamą vietą tinkamu metu: jiems pavyko užfiksuoti pirmąsias supernovos sprogimo akimirkas, praneša „New Scientist“.
Kasmet astronomai stebi šimtus supernovų, tačiau paprastai nuo sprogimo būna praėjusios kelios dienos ar savaitės (Žemės laiku), kol optinis radioaktyvaus nikelio švytėjimas nuolaužose pasiekia aukščiausią laipsnį. Tačiau tada dažnai jau būna sunku nustatyti sprogusios žvaigždės tipą ar išsiaiškinti, kokie procesai vyko prieš pat sprogimą.
Prinstono universiteto astrofizikė Alicia Soderberg kartu su savo kolegomis dirbo su NASA kosminio teleskopo „Swift“ rentgeno spindulių detektoriumi stebėdama vieną už 88 mln. šviesmečių esančią galaktiką. Staiga jie pamatė trumpą, bet stiprų rentgeno spindulių pliūpsnį. „Tai truko vos kelias minutes, ir tada visas šou baigėsi“, -sakė A. Soderberg.
Astronomai nustatė, kad sprogusioji žvaigždė priklausė Wolfo-Rayeto žvaigždžių tipui, o sprogimo banga iš jos branduolio į paviršių sklido beveik 10 minučių.
Ateityje žvaigždžių sprogimus stebintys mokslininkai nebepriklausys nuo atsitiktinumo, teigia „New Scientist“. Nors dabartiniai dirbtiniuose Žemės palydovuose įrengti rentgeno teleskopai nepakankamai dažnai skenuoja kosminę erdvę ir jų aprėptis yra per maža, kad galėtų reguliariai fiksuoti sprogstančių žvaigždžių signalus, naujos kartos kosminiai teleskopai, tokie kaip NASA „Energetic X-ray Imaging Survey Telescope“ (EXIST), kuris kas 95 minutes skenuos visą dangaus skliautą, kasmet galės aptikti šimtus tokių sprogimų.
„EXIST kuriamas galvojant apie kitus dalykus, pavyzdžiui, juodųjų skylių paiešką, tačiau jis taip pat kiekvieną dieną fiksuoti supernovų sprogimus ir iš esmės pakeisti jų aptikimo metodus“, - tvirtino A. Soderberg.
