Tradicinė žemės ūkio gamyba priėjo liepto galą: įprastiniai maisto gamybos būdai reikalauja pernelyg daug energijos ir gamina per mažai produkcijos, kad jos pakaktų sparčiai didėjančiai žmonių populiacijai.
Išeitis tik viena – robotizuoti maisto dangoraižiai, kuriuose bus plėtojama hidroponinė augalininkystė ir auginama dirbtinė mėsa, rašo žurnalas „Popular Science“.
Iki 2025 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugs nuo 6,6 iki 8 milijardų, o klimato kaitos prognozės gąsdina būsimomis nuolatinėmis sausromis Amerikos Vidurio vakaruose ir mažėjančiais dirbamos žemės plotais Afrikoje bei Azijoje. Nejau išsipildys prieš 200 metų išsakyta matematiko Thomo Malthuso pranašystė, kad žmonijos gausėjimo tempai vieną dieną pralenks žemės ūkio gamybos plėtrą ir pasaulis akis į akį susidurs su visuotinio bado grėsme? Pasak leidinio, pasirinkimas labai aiškus: mums reikia arba peržiūrėti maisto gamybos būdus, arba ruoštis badui.
Kolumbijos universiteto (JAV) profesorius Dicksonas Despommieras ir jo kolegos siūlo problemą spręsti radikaliai – maisto gamybą jie siūlo perkelti į miestuose statomus dangoraižius, kuriuose būtų įrengti modernūs augalininkystės ūkiai. Tokiuose maisto bokštuose būtų plėtojama dirvožemio nereikalaujanti hidroponinė augalininkystė. Atsinaujinantys energijos šaltiniai ir atliekų pavertimas elektros energija sumažintų energijos poreikį, o atsilaisvinusius dabartinių ūkių laukus būtų galima apsodinti anglies dioksidą iš atmosferos sugeriančiais medžiais. Be to, maisto gamybą perkėlus tiesiai į miestus būtų galima labai sumažinti transportavimo kaštus.
Profesoriaus D. Despommiero mokslininkų grupės siūlomas ateities miestų maisto bokštas – tai 200 mln. dolerių kainuojantis 30 aukštų dangoraižis, kuris užimtų visą šiuolaikinio miesto kvartalo plotą. Tokiame dangoraižyje būtų gaminama pakankamai daržovių, vaistų, grūdinių kultūrų ir netgi viščiukų, kad maisto pakaktų 50 tūkstančių žmonių pamaitinti.
„Be atliekų veikiantis maisto gamybos dangoraižis būtų tarsi amžinasis variklis, maitinantis daugybę žmonių“, - aiškina profesorius. Pasak jo, dauguma šiam projektui būtinų technologijų jau sukurtos, ir po tam tikrų optimizavimo darbų jį būtų galima pradėti ir gana greitai įgyvendinti – jei tik jam būtų skirta 0,25 proc. Amerikos fermeriams per praėjusius 10 metų išmokėtų subsidijų dydžio parama, tai yra, 500 mln. dolerių.
Pasak „Popular Science“, tai nėra fantazijos: profesorius D. Despommieras jau konsultuoja investuotojus Abu Dabyje ir Pietų Korėjoje, svarstančius apie maisto dangoraižius projektuojamuose „ekologiniuose miestuose“. Sietlas ir Las Vegas nagrinėja panašias, kiek mažesnio masto koncepcijas. Kada pirmieji maisto dangoraižių lankytojai jų apačioje įrengtose parduotuvėse galės nusipirkti virš jų išaugintų šviežių daržovių ir vaisių, dar neaišku, tačiau tokia perspektyva tampa vis realesnė.
Energiją maisto dangoraižiams gamins ant jų įrengtos vertikalios vėjo jėgainės, kurios esant ramiam orui yra 50 proc. efektyvesnės, nei tradicinės turbinos.(„Popular Science.com“ iliustr.)
Išaugintos daržovės ir kiti augalai centriniu liftu bus siunčiamos tiesiai į prekybos sales apačioje.
Lubose įrengtos kontrolės sistemos stebės mikroklimato sąlygas ir kontroliuos drėgmę, temperatūrą ir augalams skirtų maistingųjų medžiagų paskirstymą.
Robotizuotos mechaninės rankos su dirbtinėmis nosimis „uostys“ augalus ir pagal tam tikras lakias medžiagas tiksliai nustatys, ar jau galima nuimti derlių.
Agronomai turės atrinkti geriausiai hidroponinėms fermoms tinkamas javų ir kitų veisles, o kiti mokslininkai specialiai jiems kurs trąšas, kurios aprūpintų juos žmogaus mitybai būtinais mikroelementais.
Maisto bokštuose ypatingas dėmesys bus skiriamas biologiniam saugumui, nes vos keli į jį patekę kenkėjai ar vabzdžiai galėtų sukelti pavojų pasėliams. Mokslininkai padengs augalus genetiškai pakeistomis bakterijomis, kurios pradės švytėti, perspėdamos apie ligos ar kenkėjų pavojų.
Atskiruose dangoraižio aukštuose esančiose laboratorijose iš viščiukų, kiaulių ar karvių kamieninių ląstelių bus auginama dirbtinė mėsa. Nors kiaulienos filė struktūrą atkurti dar per sunku, po 10 metų dirbtinė dešra ar vištų krūtinėlės bus įprastas dalykas.
Šviesos diodų lempos taupo energiją ir gali būti optimizuotos skirtingiems augalams parenkant geriausiai jiems tinkamo ilgio šviesos bangas.
Maisto bokštuose galės būti auginami ir tikri viščiukai – jiems nereikia daug vietos, be to, jų auginimas sąnaudų požiūriu yra labai efektyvus.
Maisto bokšto atliekos bus perdirbamos į elektros energiją: iš 100 tonų atliekų bus pagaminama 19 MW elektros energijos.
Tame pačiame rajone gyvenantys žmonės maisto galės nusipirkti pirmuosiuose maisto dangoraižio aukštuose. Į atokesnius rajonus maistą gabens elektriniai sunkvežimiai.
