Žmonija, jei tik norėtų, iki 2050 metų galėtų visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, atsisakydama naftos, dujų, anglies ir kitų iškastinių resursų. Techniškai tai visiškai įmanoma, tereikia tik politinės valios, tvirtina JAV mokslininkai.
Tarptautinis žurnalas „Energy Policy„ išsamiai pristatė Kalifornijos universiteto Transporto studijų instituto mokslininko Marko Delucchi ir Stenfordo universitete dirbančio jo kolegos Marko Jacobsono atlikto tyrimo, skirto „žaliosios“ energijos revoliucijos realioms galimybėms įvertinti, rezultatus. Amerikiečių mokslininkai nagrinėjo, ar realu įveikti vieną svarbiausių žmonijos iššūkių – 100 proc. pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių visiškai atsisakius naftos, dujų bei anglies naudojimo.
Šiuo metu 80 proc. pasaulinio energijos šaltinių poreikio patenkina iškastinis kuras, likusi dalis atitenka vadinamajai „žaliajai“ energijai, gaminamai iš saulės, vėjo, biomasės ir bei kitų atsinaujinančių šaltinių.
M. Delucchi ir M. Jacobsonas priėjo išvadą, kad energetiniams žmonijos poreikiams patenkinti visiškai pakanka vėjo, vandens ir saulės energijos. Apskaičiavę, ko ir kiek reikėtų, kad būtų galima „žaliąja“ energija visiškai aprūpinti visus pasaulio pramonės objektus, gyvenamuosius namus, automobilius, lėktuvus, laivus bei kitas transporto priemones, mokslininkai priėjo išvadą, kad įmanoma iki 2030 metų pasiekti, jog jiems energija būtų tiekiama tik iš atsinaujinančių išteklių, o iki 2050 m. būtų uždarytos visos iškastinį kurą deginančios elektrinės. Pasak tyrimo autorių, jei pasaulio šalių vyriausybės turėtų politinės valios, iki 2050 m. žmonija 100 proc. savo energetinių poreikių patenkintų naudodama „žaliąją„ energiją.
Kad tai taptų realybe, pasaulyje būtina pastatyti apie 4 mln. naujų vėjo jėgainių, teigiama pranešime. Kiekvienos galingumas turėtų būti 5 MW – tai yra, 2 – 3 kartus didesnis, nei daugumos šiuo metu naudojamų vėjo generatorių. Pirmoji pasaulyje 5 MW galios vėjo elektrinė buvo pastatyta Vokietijoje 2006 m.
Taip pat reikės apie 90 tūkstančių naujų saulės elektrinių, abiejų tipų – ir gaminančių elektrą tiesiogiai, ir koncentruojančių šviesą katilams su vandeniu kaitinti. Vienos tokios saulės jėgainės galingumas turėtų būti ne mažesnis, nei 300 MW. Kol kas pasaulyje yra mažiau nei 30 tokių elektrinių.
Be to, ant gyvenamųjų namų stogų reikėtų įrengti elektrą gaminančių fotoelementų masyvus. Mokslininkai apskaičiavo, kad reikėtų 1,7 mlrd. 3 kW galios skydelių, tai yra, po vieną keturiems žmonėms.
Naujų generuojančių pajėgumų gamybai prireiktų daug plieno, betono ir kitų medžiagų, bet mokslininkai tikina, kad dėl to pramonei nekiltų didelių problemų. Didžiausias keblumas – magnetų gamyboje naudojamo retojo metalo neodimio trūkumas. Tokiam kiekiui elektros generatorių pagaminti prireiktų padidinti neodimio gavybą 5 kartus, tačiau manoma, kad neodimio ištekliai Žemėje yra 6 kartus didesni, nei planuojamas poreikis. Be to, pasak mokslininkų, magnetams gaminti galima naudoti ir kitas medžiagas.
Tyrimo autorių teigimu, iki 2030 m. reikėtų visiškai atsisakyti iškastinį kurą deginančių elektrinių statybos, o iki 2050 m. visas dar likusias senąsias jėgaines pakeisti atsinaujinančių šaltinių generuojančiais pajėgumais.
Įdomu tai, kad į „žaliosios“ revoliucijos projektą nebuvo įtrauktas biomasės naudojimas. Tyrimo autoriai jos atsisakė dėl to, kad etanolio ir biodyzelino gamybai būtini dideli žemės plotai, be to, dėl jų teršiama atmosfera. Tyrime taip pat išvis nebuvo atsižvelgta į atominės energijos, kuri šiuo metu užtikrina 6 proc. viso energijos poreikio patenkinimą, galimybes: panaudotas branduolinis kuras kelia pavojų aplinkai.
Nors „žalioji“ pasaulio ateitis atrodo labai patraukli, vis dėlto siekiant jos reikės nueiti sunkų kelią. Šiandien alternatyvūs energijos ištekliai sudaro vos 13 proc., o atmetus biomasę lieka tik 3 proc. Tarptautinės energijos agentūros vertinimais, jei būtų realizuoti visi iki šiol parengti „žaliosios“ energijos plėtros projektai, iki 2035 m. šis rodiklis padidėtų vos iki 7 – 11 proc. , sakoma pranešime.
