Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad net ir spermai yra palankiausi metų laikai. Moterims pastojimo tikimybė didžiausia būtent tų sezonų metu.
Ruduo dažniausiai siejamas su pačiu didžiausiu vaikų gimimų skaičiumi. Izraelio mokslininkų neseniai atlikti tyrimai patvirtina, jog taip yra visai neatsitiktinai: pasirodo, žmogaus sperma geriausios kokybės būna žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Remdamiesi daugiau nei 6000 nuo nevaisingumo gydomų vyrų sėklos tyrimo duomenimis, mokslininkai nustatė, kad pagal tokius parametrus, kaip spermatozoidų skaitlingumas, jų judrumas ir sveikumas pačios geriausios kokybės sėkla būna žiemą, o nuo pavasario minėti rodikliai pamažu ima prastėti.
Tyrimuose nedalyvavęs JAV Ohajo (Ohio) valstijos Klivlendo (Cleveland) miesto klinikos urologijos skyriaus vadovas daktaras Edmundas Sabeneghas pasakojo, kad anksčiau atlikti analogiški tyrimai su gyvūnais davė panašius rezultatus; tą patvirtina ir tirtųjų gyvūnų dauginimosi sezonai.
Sabanegho teigimu, pats sunkiausias dalykas yra nustatyti pagrindines tokio reiškinio priežastis.
Izraelio Beerševos (Be‘er Sheva) mieste įsikūrusio Negevo Ben-Guriono universiteto (Ben-Gurion University of the Negev) mokslininkų komandos, kuriai vadovavo daktaras Eliahu Levitas, atlikti tyrimai publikuojami „Amerikos akušerijos ir ginekologijos žurnale“ (American Journal of Obstetrics and Gynecology). Straipsnyje nurodoma, jog nepaisant akivaizdaus fakto su gyvūnais, buvo neaišku, ar žmogaus spermos kokybei irgi būdinga tam tikra priklausomybė nuo metų laikų.
Kaip teigia straipsnio autoriai, fakto, jog vyrų spermos kokybei turi reikšmės sezoniškumas, patvirtinimas „turėtų milžiniškos reikšmės, ypač poroms, negalinčioms susilaukti palikuonių dėl su vyro vaisingumu susijusių problemų“.
Žinodamos, kada dėti didžiausias pastangas, kad pastojimo tikimybė būtų pati didžiausia, tokios poros išvengtų dėl kartaus nusivylimo patiriamų frustracijų ir sutaupytų nemažai pinigų.
Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia, kad pagal spermatozoidų skaičių normalia sperma yra laikoma tokia, kurios viename kubiniame milimetre yra ne mažiau kaip 15 milijonų spermatozoidų.
Turėdami galvoje, kad lytinė ląstelė subręsta maždaug per 70 dienų nuo jos atsiradimo, tyrėjai nustatė, kad vyrų, kurių lytinės liaukos gamina normalios kokybės sėklą, pati geriausia jos kokybė būna žiemos periodu. Pavyzdžiui, tuo laikotarpiu tokių vyrų spermatozoidų skaičius viename kubiniame milimetre sėklos būna apie 70 milijonų. Maždaug 5% visų spermatozoidų tokioje sėkloje yra padidinto judrumo, arba „greitai judantys“, todėl tikimybė pastoti dar labiau padidėja. Palyginimui, pavasary paimtuose spermos mėginiuose spermatozoidų skaičius viename kubiniame milimetre buvo maždaug 68 milijonai, iš kurių patys judriausi sudarė tik apie 3 procentus.
Vyrų su sutrikusia spermos gamyba atveju toks modelis, deja, negalioja. Buvo pastebėta nežymi tendencija, kad tokių vyrų spermatozoidų judrumas didėja besiartinant rudeniui, o jų spermoje esančių normaliai išsivysčiusių spermatozoidų skaičius maksimumą – apie 7 procentus – pasiekia pavasarį.
Susumavus atlikto tyrimo rezultatus galima teigti, jog normalios spermos atveju geriausia jos kokybė būna žiemą, o dėl nepakankamo spermatozoidų skaičiaus sumažėjusiu vaisingumu pasižyminčios spermos atveju – pavasaris arba ruduo.
Sabaneghas nemano, kad nuo šiol nevaisingumu besiskundžiantiems vyrams bus patarinėjama, kokiu metų laiku jiems derėtų pradėti kūdikį. Tą jie turėtų stengtis daryti visą laiką.
Tiriant gyvūnus, aptiktoji jų spermos gamybos priklausomybė nuo sezonų kaitos yra aiškinama įvairiais veiksniais, tokiais kaip temperatūra, šviesiojo paros meto trukmė ir hormonų svyravimai.
Ankstesni tyrimai parodė, jog spermatozoidų skaičiaus spermoje mažėjimas būdingas viso pasaulio vyrams. Kodėl taip yra, kol kas niekas nežino. Yra teorijų, kurios kaip vieną iš labiausiai galimų priežasčių nurodo nejudrų gyvenimo būdą, kitos linkusios kaltinti aplinkoje esančias ir spermos kokybei neigiamą įtaką darančias chemines medžiagas.
