Jie gyvena ant mūsų odos, mūsų nosyje ir skrandyje. Ten galima aptikti tiek bakterijų, grybelių ir kitų mikrobų, kurie sudėti kartu svertų keletą kilogramų.
Mokslininkai nustatė, kokie padarai paprastai gyvena ant mūsų ir mumyse ir kur, apskaičiuodami, kad sveikas žmogus savo kūnu gali dalintis su daugiau kaip 10 tūkst. rūšių mikrobų, praneša naujienų agentūra AP.
Dauguma šių organizmų padeda mums išlikti sveikiems. Tačiau beveik kiekvienas žmogus priglaudžia ir nedidelį kiekį žalingų bakterijų, patogenų, kurie sukelia infekcijas. Tačiau kai žmogus sveikas, kaip 242 amerikiečiai, sutikę dalyvauti tyrime, šie virusai paprasčiausiai ramiai sugyvena su gerybiniais ar naudingais mikrobais.
Kitas žingsnis – atsakyti į gydytojams rūpimą klausimą: kodėl negeri virusai vieniems žmonėms kenkia, o kitiems – be? Kokie pokyčiai įvyksta žmogaus mikrobų zoologijos sode, kad kyla grėsmė susirgti įvairiomis ligomis, pradedant infekcijomis, baigiant žvyneline?
Jau dabar mokslininkų atradimai keičia supratimą, kas padeda žmonėms išlikti sveikiems.
„Tai visiškai naujas būdas žvelgti į žmogaus biologiją ir ligas“, – teigė Phillipas Tarras iš Vašingtono universiteto Sent Luise, vienas iš 173 mln. JAV dolerių vertės projekto, kurį finansavo Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH), vadovų.
„Šios bakterijos nėra dykūnės. Jos metaboliškai aktyvios. Mes turime su jomis skaitytis, kaip skaitomės su ekosistemomis miške ar vandens telkinyje“, – aiškino mokslininkas.
Lygiai kaip aplinkos ekosistemos, mūsų mikrobinė sudėtis skirtingose kūno vietose skiriasi. Mūsų oda gali būti kaip atogrąžų miškas, o virškinamajame trakte knibžda daugybė skirtingų rūšių, visai kaip vandenyne.
Mokslininkai jau seniai žinojo, kad žmogaus organizme sugyvena trilijonai atskirų mikrobų, kuriuos jie vadina mikrobiomu. Iki šiol daugiausiai buvo tyrinėti tie, kurie sukelia ligas.
Tačiau niekas nežinojo visų tipų mikrobų, kurie gyvena sveikų žmonių kūnuose, kur ir ką jie daro. Šio darbo ėmėsi 200 mokslininkų iš beveik 80 mokslinių institucijų, kurie 5 metus atlikinėjo šį surašymą ir šifravo mikrobų DNR, naudodami panašius metodus, kaip ir tyrinėjant žmogaus genetiką. Jų tyrimų rezultatai paskelbti publikacijose žurnaluose „Nature“ ir „Public Library of Science“.
Visų pirma, mokslininkai paėmė audinio mėginius iš daugiau kaip dešimties kūno vietų – burnos, nosies, skirtingų odos vietų, o taip pat išmatų. Tuomet jie atskyrė žmogaus ir bakterijų DNR ir pradėjo analizuoti organizmus gana gąsdinančiais pavadinimais: Lactobacillus crispatus, Streptococcus mitis, Corynebacterium accolens.
Manoma, kad žmogaus organizme vienai žmogaus ląstelei tenka apie 10 bakterijų ląstelių, tačiau jos tokios mažos, jog kartu sudėjus mikrobai sudaro nuo 1 iki 3 proc. žmogaus kūno masės, aiškino Ericas Greenas, NIH Nacionalinio žmogaus genomo tyrimų instituto vadovas. Tai reiškia, kad 90 kilogramų sveriančio žmogaus organizme gali būti iki 3 kilogramų bakterijų.
Skaičiuojama, kad žmogaus genų yra apie 22 tūkst., tačiau mūsų organizme esantys mikrobai jų prideda dar daugiau – apie 8 mln., teigia mokslininkai.
Šie bakteriniai genai galima medžiagas, kurios atlieka konkrečias užduotis, kai kurie vaidiną svarbų vaidmenį palaikant žmogaus sveikatą ir vystymąsi, teigė projekte dalyvavęs Bruce'as Birrenas iš Masačusetso technologijų instituto ir Harvardo. Pavyzdžiui, skrandžio bakterijų genai padeda suvirškinti tam tikrus proteinus ir riebalus. Jie taip pat sukuria tam tikras naudingas medžiagas, kovojančias su uždegimais. Be to, šias funkcijas gali atlikti skirtingų rūšių bakterijos.
Tai gera žinia, turint omenyje, kad kiekvienas žmogus turi asmeninį mikrobų rinkinį, kuris smarkiai skiriasi priklausomai nuo to, kur gyveni, kaip maitiniesi ir t. t. Mūsų mikrobiniai zoologijos sodai taip pat gali kisti, pavyzdžiui, kai vartojame antibiotikus, kurie naikina infekciją sukeliančius virusus, ar gerąsias bakterijas, kurios gali būti pakeistos kitomis, bet lygiai taip pat efektyviomis.
„Mūsų bakterijos skiriasi, tačiau jos visos daro tuos pačius dalykus“, – teigė B. Birrenas. Anot jo, gali būti, kad mūsų gyvensena ir aplinka verčia mus „surasti sprendimą, kuris mums geriausias“.
Nustatę, kokie mikrobai slypi sveiko žmogaus organizme, tyrėjai dabar ketina aiškintis, kokie skirtumai yra žmonių, sergančių tam tikromis ligomis, mikrobų zoologijos soduose.
Tarkime – virškinamojo trakto mikrobas C. difficile, kurį žmonės dažnai pasigauna būdami ligoninėje, ir kuris kartais gali pražudyti. Ph. Tarras nori sužinoti, koks skrandžio bakterijų mišinys gali padėti nuo jo apsiginti ar padidinti tikimybę apsikrėsti. Tuomet ateityje gydytojai galėtų žinoti, kuris pacientas labiau pažeidžiamas dar prieš jam patenkant į ligoninę.
Tačiau visa nauja informacija rodo, kiek daug dar reiks nuveikti norint suprasti pasaulį, egzistuojantį mumyse, pažymėjo infekcinių ligų specialistas Davidas Relmanas iš Stanfordo universiteto.
Pavyzdžiui, projekte dalyvavo baltieji savanoriai, gyvenantis aplink Hjustoną ir Sent Luisą. Anot D. Relmano, reikia tolesnių tyrimų, siekiant nustatyti įprastą skirtinų rasių, etninės ir geografinės kilmės žmonių mikrobiomą.
Be to, vis dar lieka daug neatsakytų klausimų, kaip šie mikrobai sąveikauja su žmonių genetika.
