Hibridinis amžius nuo ankstesnių visuomenės raidos etapų skirsis bent penkiais aspektais: visuotinu technologijų paplitimu, augančiu technologijų dirbtiniu intelektu, technologijų tapimu socialinių sąveikų subjektu, gilesniu technologijų integravimu bei platesniu jų pritaikomumu, augančia technologijų galia keisti ir reformuoti.
Daugelis koncepcijų ir sąvokų, šiais laikais taip dažnai sutinkamų viešojoje erdvėje, dar prieš keletą dešimtmečių buvo apžvelgtos vienų iškiliausių šiandienos intelektualų Alvino ir Heidi Tofflerių kūriniuose. Industrializmo krizė, atsinaujinančių energetinių šaltinių panaudojimas, lankstaus ir prisitaikančio verslo principai, komunikacija technologijų priemonėmis, profesionalus vartotojiškumas, žmogaus genų inžinerija, kolektyvinė visuomenės atsakomybė, informacijos perkrova – tai sąvokos, kurias Toffleriai prieš keletą dešimtmečių panaudojo, aprašydami šiandienines mūsų pasaulio tendencijas.
Sutuoktiniai Alvinas ir Heidi jau yra įžengę į aštuntąją dešimtį, bet jų dar prieš kelis dešimtmečius parašyti veikalai stebina savo taikliomis ir toli siekiančiomis įžvalgomis. Prieš garsiausias jų knygas „Future Shock“ (1970) ir „The Third Wave“ (1980) nublanksta netgi šiais laikais parašyti socialinės bei politinės kritinės minties komentarai. Anot „Foreign Policy“, dabartinės kartos žmonėms šias knygas skaityti yra tiesiog privaloma. Tuo labiau, jog šių knygų turinys vis dar puikiai atitinka dabartinę laiko dvasią.
Kai daugelis žmonių ateitį įsivaizdavo kaip vienalytės masių visuomenės pasaulį, Toffleriai įžvelgė socialinės stratifikacijos ir diferenciacijos tendencijas, kurios pavertė visuomenę į superindustrinį organizmą. Kai viešoji nuomonė buvo visiškai nepastabi ar abejinga augančiam šiuolaikinių telekomunikacijų vaidmeniui, Toffleriai išprognozavo telefonijos ir virtualaus pasaulio implikacijas žmogaus privatumo bei jo kūrybingumo kaitai. Tad iš esmės visą sutuoktinių rašytinį paveldą galima įvardinti kaip bene ryškiausią ir reikšmingiausią pastarojo amžiaus futurizmo idėjų manifestaciją.
Pačią futurizmo idėją kaip žiūros į kintantį pasaulį perspektyvą pristatė fašistinių pažiūrų italas Filippo Marinetti, kuris dar prieš šimtmetį išleido savo trumpą ir gana mėgėjiškai parašytą „Futuristų manifestą“. Bet konceptualiai futurizmo idėją išgrynino būtent Toffleriai – jie pavertė futurizmą ne vien literatūrinės raiškos forma, bet ir nauju mąstymo bei pasaulio suvokimo modeliu.
Futurizmas nėra vien naivus spėliojimas apie ateitį ir fantazavimas apie būsimas permainas. Tad norint deramai apibrėžti ateities tendencijas, neužtektų vien sėdėti namie ir burti iš kavos tirščių. Tam reikia analizuoti informacijos srautus ir išmoningai juos paversti didelę aiškinamąją galią turinčia ateities vizija. Tad yra būtina nuolatos keliauti, bendrauti su žmonėmis, būti įvykių epicentre. Tuo užsiėmė ir Toffleriai – jie nepadarė jokių mokslinių išradimų ir nesukūrė naujųjų technologijų, bet sekdami pasaulio raidos procesus, įžvalgiai identifikavo jų kaitos dėsnius ir apibūdino juos futurizmo diskurso žodynu. Tad praėjus jau keliems dešimtmečiams nuo puikių Tofflerių įžvalgų, pats metas dar kartą pasitelkti futurizmo metodologiją ir iš naujo įvertinti žmonijos ateities perspektyvas.
Technologijos nepastebimai tampa vos ne visų gyvenimo sričių bei žmogaus egzistencijos pagrindu, o tai iš esmės lemia sąmoningą žmogaus troškimą neatsilikti nuo technologinės pažangos – paspartinti žmogaus biologinės evoliucijos procesą. Vienintelis būdas tai įgyvendinti – palaipsniui vykdoma žmogaus integracija su technologijomis. Naudojant Tofflerių terminiją, tai tiesiog reikštų naujos žmonijos evoliucijos pakopos, arba Hibridinio amžiaus, pradžią. Žvelgiant retrospektyviai, visuomenės raida žymi keletą tokių evoliucijos stadijų. Pirmąja stadija galima įvardinti agrarinę ir gentinę visuomenės raidos fazę. Antrąja – industrinę ir nacionalinę. Trečiąja – informacinę ir transnacionalinę. O štai Hibridinis amžius žymėtų ketvirtąją visuomenės raidos stadiją. Šiame amžiuje žmogaus evoliucija reikštų žmogaus-technologijų ko-evoliuciją – žmogaus raida taptų tiesiog neatsiejama nuo technologijų ir mašinerijos.
Kaip pažymi „Foreign Policy“, toks kompleksiškas žmogaus ir technologijų susiliejimas yra gana sunkiai konceptualizuojamas. Tad šiam reiškiniui apibūdinti bene labiausiai tiktų vokiškas terminas „Technik“. „Technik“ reiškia ne vien pačias technologijas, bet ir technologijų veikimą apibrėžiančių metodų bei procesų suvokimą. Tad šis terminas apima tiek mokslinę ir mechaninę technologijos sampratą, tiek ir technologijų suvokimo bei jų valdymo poveikio sampratą. Anot „Foreign Policy“, atėjus Hibridiniam amžiui žmonės nebekalbės apie demokratizacijos procesų skatinimą, veikiau jie bus susirūpinę efektyvia „Technik“ sklaida.
Hibridinis amžius nuo ankstesnių visuomenės raidos etapų skirsis bent penkiais aspektais: visuotinu technologijų paplitimu; augančiu technologijų dirbtiniu intelektu; technologijų tapimu socialinių sąveikų subjektu; gilesniu technologijų integravimu bei platesniu jų pritaikomumu; augančia technologijų galia keisti ir reformuoti. Naudojant Tofflerių metodologiją, įmanoma bent teoriškai apibrėžti šių Hibridinio amžiaus skiriamųjų bruožų radimosi prielaidas.
Pirmasis elementas – visuotinis technologijų paplitimas – sietinas su vis platesniu ir gilesniu technologijų skverbimusi į žmogaus gyvenimą. Apie masinį technologijų paplitimą nesunku susidaryti įspūdį jau dabar – kompiuteriai yra sąlyginai pigūs ir palaipsniui tampa pirmojo būtinumo vartojimo preke. Netrukus silikoninius mikroprocesorius kompiuteriuose pakeis enzimų ar molekulių pagrindu sukurti procesoriai – taip atsiras dar pigesni nano lygmens kompiuteriai. O po to kompiuterinės programos ir sensoriai persikels iš nešiojamųjų kompiuterių ir išmaniųjų telefonų į kiekvieną, netgi smulkiausią, mūsų aplinkos objektą. Be abejo, ir į žmonių kūnus. Tad praktiškai mes gyvensime technologijose, o jos mumyse.
Antra, technologijos nebebus tik kvailos informacijos kaupimo ir apdorojimo mašinos, kurių veikla priklausys vien nuo tikslingo jų valdymo. Technologijos taps „protingomis“, suprantančiomis renkamus duomenis bei sugebančiomis veikti tiek autonomiškai, tiek tarpusavio bendradarbiavimo režimu. Kuomet šiais metais IBM sukurtas kompiuteris „Watson“ nurungė du žmones žaidime „Jeopardy“, tai buvo įvertinta kaip esminis lūžis dirbtinio intelekto kūrimo srityje. Atsakymai į šio žaidimo klausimus reikalavo kontekstualaus mąstymo. Be to, „Watson“ pademonstravo puikius kalbos ir teksto suvokimo įgūdžius.
Trečia, Hibridiniame amžiuje technologijų formos bei funkcijos įgaus antropomorfiškus pavidalus. Balsu ir gestais diktuojamos komandos taps visiškai natūralia sąveikos su technologijomis forma. Technologijų reakcijos taip pat primins žmogišką elgesį. Nepaisant protinio technologijų pranašumo prieš žmones, tarp žmonių ir technologijų susiformuos netgi emocinis ryšis. Meilė savo „iPhone“ telefonui yra dar tik pradžia. Tikėtina, kad ateityje žmonių elgesys realybėje veikiau atspindės virtualioje erdvėje taikomų elgsenos modelių bruožus, o ne atvirkščiai.
Ketvirta, technologijos jungsis tarpusavyje, bus integruojamos ir taip įgys naujas savo formas. Mokslinių tyrimų ir inovacijų laukai vis labiau persidengia, tad tikėtina, jog greitu metu tai sukels naujų hibridinių technologijų radimosi bangą. Informacinės technologijos galbūt vis dar yra pastebimiausia sritis, bet technologijos jau apima vis daugiau sferų: nanotechnologijos, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, robotų technologijos, nepamirštant ir tradicinių, energetikos ar pramonės sektoriaus technologijų. Visi šie sektoriai beveik neišvengiamai susilieja, o mažėjantys technologinių priemonių panaudojimo kaštai tik dar labiau skatina šį procesą. Štai, pavyzdžiui, biomechatronika apima biologijos, elektros inžinerijos ir fizikos tyrimų sritis bei integruoja šių sferų technologinius pasiekimus.
Galiausiai, technologijos taps neprognozuojamos pačių technologijų ir ekonominės sanklodos kaitos priežastimi. Kaip yra pažymima, technologijos subręsta, plėtojasi ir galiausiai „pasensta“ žymiai greičiau nei žmonės. Tad kuo daugiau egzistuoja įvairių skirtingų technologijų, tuo didesnė tikimybė, jog jų tarpusavio priklausomybė ir potencialus susijungimas lems vis naujų ir sudėtingesnių technologijų radimąsi. Tai savo ruožtu sukeltų vis naujas revoliucijas įvairiose pramonės šakose. Tad realu, jog ateityje vis dažniau matysime, kuomet netikėta technologinė pažanga iš esmės keis verslo modelius ir pramonės sektorių veiklą.
Hibridiniame amžiuje skirtumus tarp visuomenių apibrėš ne vien geografinė padėtis, kultūra, ekonominis išsivystymas ar kiti tradiciniai veiksniai, bet ir sugebėjimas prisitaikyti prie kintančios technologinės aplinkos. Anot „Foreign Policy“, mūsų tiek neskiria skirtingos gyvenamosios vietos, kiek skirs nevienodos „Technik“ stadijos.
Hibridiniame amžiuje tie, kas turės įgūdžių efektyviai kontroliuoti technologijų, kapitalo ir identiteto sąveikas, galės lengvai tapti galios centru. Politika taptų ne vien valstybės administravimo veikla, bet apimtų kur kas platesnį, persidengiančių sričių, lauką – valstybių, miestų, korporacijų ir bendruomenių tarpusavio sąveikos junginį. Kita vertus, politika šiuo atveju neturėtų būti suvokiama kaip vien centralizuotos valdžios vykdoma veikla. Šiandieniniame pasaulyje vykstant decentralizacijos procesams, valstybinės valdžios vaidmuo kinta – jei anksčiau valstybių vyriausybės užtikrindavo visuomenės saugumą ir gerovę, tai dabar jos geriausiu atveju atlieka grynai reguliacinę arba priežiūros funkciją. Kita vertus, politinio vakuumo neliks, mat didesnę veikimo galią įgys privačiojo sektoriaus subjektai. Pavyzdžiui, didžiosios korporacijos, kurios jau dabar nemaža dalimi perėmė valstybės funkciją užtikrinti visuomenės gerovę ir stabilumą. Tad, pasak „Foreign Policy“, tikėtina, jog ateityje didžiųjų korporacijų nario pažymėjimas suteiks daugiau mobilumo ir veiklos laisvės nei šalies pilietybė.
Kita vertus, Hibridiniame amžiuje žmonija susidurs su tapatybės krize. Skirtys tarp Rytų ir Vakarų ar demokratijos ir autoritarizmo nebeteks prasmės, nes žmonija gyvens žymiai kompleksiškesnėje realybėje. Šioje realybėje tokie veikėjai kaip miestai, korporacijos, diasporos ar bendruomenės kovos ir konkuruos dėl savo „Technik“ vystymo. Kai kurios vyriausybės užtikrins „Technik“ savo piliečiams, o kai kurios gigantiškos korporacijos įgys prielankumą ar finansinę naudą, siūlydamos savo „Technik“.
Visgi labiausiai Hibridinis amžius nuo ankstesnių visuomenės raidos etapų skirsis tuo, jog jis bus visiškai globalus. Visi pasaulio kraštai neišvengiamai susidurs su technologijų skverbimusi į kasdienį gyvenimą. Anot „Foreign Policy“, tai galima pastebėti jau dabar. Tereikia pažvelgti į Indijos ar Kenijos technologijų sektoriaus raidą – nors šios valstybės gyvena pakankamai skurdžiai, bet stengiasi bet kokia kaina neatsilikti nuo technologinės pažangos. Taigi ateityje net ir mažiausiai išsivystę pasaulio kraštai neišvengiamai prisidės prie technologinio progreso ir patirs jo poveikį.
„Foreign Policy“ išskiria ir keletą ateities iššūkių, kurie kils žmogaus ir technologijų suaugimo eroje. Visų pirma, rimta problema taps naujosios saugumo grėsmės, tokios kaip plataus masto kibernetinės atakos. Iššūkiu turėtų tapti ir neadekvačiai išaugsianti žmogaus gyvenimo trukmė, kuri neigiamai paveiks socialinės apsaugos politikos įgyvendinimą. Ne be pagrindo baiminamasi ir to, jog technologijos praktiškai pakeis žmones jų darbovietėse ir paliks juos socialiniame užribyje.
Tad tokį pasaulį, kurio dėsnius tarptautinių santykių ekspertai galėtų paaiškinti besiremdami elementariomis teorinėmis prieigomis, jau galima pamiršti. Sveiki atvykę į Hibridinį amžių – neįtikėtinai kompleksiško ir nuolatos atsinaujinančio pasaulio erą. Arba, kaip pasakytų Alvinas Toffleris – „ateitis ateis nelauktai anksti ir visiškai netikėtomis formomis“.
