Kokie yra klimato kaitos įrodymai?
Jie visiems yra gerai žinomi, tai matoma jau be jokių prietaisų: vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimas (švelnesnės žiemos, karštesni ir sausringi vasaros mėnesiai), ledynų tirpimas ir pasaulinio vandenyno vandens lygio pakilimas, o taip pat vis dažnesni ir vis labiau griaunantys taifūnai ir uraganai, potvyniai Europoje ir sausros Australijoje. O kai kur, pavyzdžiui, Antarktidoje, pastebimas atšalimas.
Jei klimatas keitėsi ir anksčiau, kodėl dabar tai tapo problema?
Iš tikrųjų mūsų planetos klimatas keičiasi nuolatos. Visi žino apie ledynmečius, apie pasaulinį tvaną ir kt. Geologiniai duomenys rodo, kad vidutinė pasaulinė temperatūra skirtingais geologiniais periodais svyravo nuo +7 iki +27 laipsnių pagal Celsijų.
Dabar vidutinė temperatūra Žemėje sudaro maždaug +14°C ir dar tolima iki maksimalios. Tai ko gi nerimauja mokslininkai, valstybių vadovai ir visuomenė? Nerimą kelia tai, kad prie natūralių klimato kaitos priežasčių, kurios buvo visada, prisideda dar vienas faktorius – antropogeninis (žmogaus veiklos padariniai) ir jo poveikis klimato kaitai, daugelio tyrėjų nuomone, kiekvienais metais darosi vis stipresnis.
Kokios yra klimato kaitos priežastys?
Pagrindinė klimato vartomoji jėga yra Saulė. Pavyzdžiui, netolygus Žemės paviršiaus įšilimas (stipriau prie ekvatoriaus) yra viena iš pagrindinių vėjų ir vandenyno srovių priežastimi, o padidėjusio Saulės aktyvumo periodus lydi atšilimas ir magnetinės audros.
Be to klimatui įtaką daro Žemės orbitos, jos magnetinio lauko, žemynų ir vandenynų dydžio pokyčiai, ugnikalnių išsiveržimai. Visa tai – natūralios klimato kaitos priežastys. Dar iki visai neseniai tik jos lemdavo klimato kaitą, tame tarpe ir ilgalaikių klimato ciklų, tokių kaip ledynmetis, pradžią ir pabaigą. Saulės ir ugnikalnių aktyvumu galima paaiškinti pusę temperatūrų pasikeitimų iki 1950 metų (dėl Saulės aktyvumo temperatūra kyla, o dėl ugnikalnių – mažėja).
Pastaruoju metu prie natūralių faktorių prisidėjo dar vienas – antropogeninis, t. y. sukeltas žmogaus veiklos. Didžiausią poveikį daro stiprėjantis šiltnamio efektas, o jo įtaka klimato kaitai per pastaruosius du šimtmečius 8 kartus viršijo Saulės aktyvumo poveikį.
Kas yra šiltnamio efektas?
Šiltnamio efektas susidaro, kai Žemės atmosfera sulaiko planetos šilumos spinduliavimą. Šiltnamio efektą matėme kiekvienas iš mūsų: šiltnamiuose temperatūra visada aukštesnė negu išorėje. Tas pats pastebima ir Žemės rutulio mastu.
Saulės energija pereidama per atmosferą sušildo Žemės paviršių, bet Žemės spinduliuojama šiluminė energija negali sugrįžti atgal į kosmosą, nes Žemės atmosfera ją sulaiko, veikdama panašiai kaip polietilenas šiltnamyje.
Ji praleidžia trumpąsias šviesos bangas iš Saulės į Žemę ir sulaiko ilgąsias šilumines (arba infraraudonąsias) bangas, kurias spinduliuoja Žemės paviršius. Susidaro šiltnamio efektas. Taip atsitinka, nes Žemės atmosferoje yra dujų, kurios turi savybę sulaikyti ilgąsias bangas. Jos vadinamos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD).
ŠESD atmosferoje buvo nedideliais kiekiais (apie 0,1 proc.) nuo pat jos susidarymo. Šio kiekio užteko, kad toks šiltnamio efektas išlaikytų Žemės šiluminį balansą gyvybei tinkamame lygyje. Tai vadinama natūraliu šiltnamio efektu. Jei jo nebūtų, Žemės paviršiaus temperatūra būtų 30°C mažesnė, t. y. ne + 14°C, kaip dabar, o -17°C.
Natūralus šiltnamio efektas niekuo negresia nei Žemei, nei žmonijai, nes dėl gamtos kaitos ciklo bendras ŠESD kiekis išsilaikydavo viename lygyje, dar daugiau jam mes turime būti dėkingi už gyvybę.
Tačiau dėl ŠESD koncentracijos atmosferoje augimo stiprėja šiltnamio efektas ir pažeidžiamas Žemės šiluminis balansas. Būtent taip ir įvyko per pastaruosius du civilizacijos vystymosi šimtmečius. Anglį kūrenančios elektrinės, automobilių išmetamosios dujos, gamyklų kaminai ir kiti žmogaus sukurti taršos šaltiniai išmeta į atmosferą apie 22 mlrd. tonų ŠESD per metus.
