Po balandžio 3 dieną Saulėje įvykusio Saulės vainiko masės išmetimo Žemę pasiekė stipriausia per 3 praėjusius metus magnetinė audra.
Šį įvykį užfiksavo procesus Saulėje stebinti kosminė observatorija SOHO (Solar and Heliospheric Observatory). Šis NASA palydovas užregistravo nuo Saulės 500 kilometrų per sekundę greičiu artėjantį didelės energijos dalelių „debesį“, susidarantį Saulės vainiko išvaržos metu, kai į kosminę erdvę išmetama mūsų žvaigždės medžiaga.
Remdamiesi Saulės vainiko medžiagos sklidimo greičiu, heliofizikai prognozavo, kad ji pasieks Žemę lygiai po 3 parų, tai yra, vakar, skelbia „New Scientist“. Tačiau magnetinė Saulės audra Žemę užgriuvo pirmadienį, balandžio 5 d.
„Ji smogė anksčiau ir stipriau, nei prognozuota“, - pareiškė JAV nacionalinės Vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos Saulės aktyvumo prognozavimo centro Boulderyje mokslininkas Dougas Bieseckeris.
Šios magnetinės audros stiprumas buvo įvertintas 7 vadinamojo K indekso balais iš 10 galimų. Pasak mokslininkų, audra buvo per silpna, kad sutrikdytų geostacionaria orbita aplink Žemę skriejančių palydovų veiklą, tačiau ji sukėlė nepaprastai ryškias pašvaistes. Vieną iš jų, matomą virš Aliaskos, iš 352 kilometrų aukščio nufotografavo Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantis Japonijos astronautas Soichi Noguchi.
Pašvaistė virš Aliaskos. Soichi Noguchi (JAXA) nuotr.
Ši magnetinė audra buvo pati stipriausia nuo 2006 m. gruodžio, teigia mokslininkai. Nors Saulės aktyvumas pastaruoju metu išlieka labai žemas, pasak heliofizikų, balandžio 3 d. užfiksuotas palyginti silpnas Saulės žybsnis tokią stiprią audrą veikiausiai sukėlė dėl to, kad truko neįprastai ilgai – net 7 valandas. Per šį laiką buvo atpalaiduotas labai didelis energijos kiekis, po 2 parų sukėlęs magnetinę audrą Žemėje.
Mokslininkams kol kas nežino, kaip ši magnetinė audra galėjo atsiliepti kosminei technikai ir kitai įrangai, teigiama pranešime.
