Žemė pavojuje, ir tik sutelktos pastangos planetai gelbėti gali apsaugoti ją nuo ekologinės katastrofos, kurią artina klimato atšilimas. Tai ne kovotojų su aplinkos tarša perspėjimai, o pasverta gerbiamų mokslininkų nuomonė, tvirtina britų dienraštis „The Independent“.
Šeši mokslininkai, atstovaujantys žymiausias JAV mokslo institucijas, moksliniame žurnale „Philosophical Transactions of Royal Society“ paskelbė nedviprasmišką perspėjimą pasauliui – dėl visuotinio atšilimo iškilo grėsmė visai civilizacijai.
Jie taip pat netiesiogiai kritikuoja Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinę klimato pokyčių komisiją (IPCC) deramai neįvertinus jūros lygio kilimo dėl ledynų ir arktinio ledo tirpsmo šiame amžiuje tempų.
Priešingai nei kompiuteriniu modeliavimu besiremiantys IPCC ekspertai, kurie prognozuoja, jog iki 2100 m. jūros lygis pakils 40 centimetrų, JAV mokslininkai tvirtina, kad pasaulinio vandenyno lygis gali padidėti net keliais metrais. Todėl, mokslininkų teigimu, Žemės planeta jau dabar susidūrė su artėjančiu pavojumi.
„Philosophical Transactions of Royal Society“ straipsnyje, kuriame pateikta daug duomenų lentelių, kai kurie iš žymiausių pasaulyje klimato pokyčių specialistų detaliai nurodo, kodėl jų manymu žmonija nebegali sau leisti toliau ignoruoti klimato pokyčių keliamų pavojų, rašo „The Independent“.
„Dabartinės „šiltnamio dujų“ emisijų apimtys stumia Žemę vis arčiau prie katastrofiškų klimato permainų, kurios gali tapti nebekontroliuojamos. Tai kelia didelį pavojų žmonėms ir gyvajai gamtai“, - tvirtina mokslininkai. Jų teigimu tik aktyvios pastangos riboti dėl žmonių veiklos susidarančias anglies dvideginio ir kitų „šiltnamio dujų“ emisijas gali išsaugoti klimatą planetoje tokį pat ar bent labai panašų į tą, kuris buvo Žemėje per praėjusį milijoną metų.
Šiam tyrimui vadovavo NASA Goddardo kosminių tyrimų instituto direktorius Jamesas Hansenas – pirmasis mokslininkas, perspėjęs JAV Kongresą apie pasaulinį atšilimą, rašoma dienraštyje.
Be jo tyrime dalyvavo to paties instituto mokslininkai Makiko Sato, Pushker Kharecha ir Gary Russellas, Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje klimatologas Davidas Lea ir Kolumbijos universiteto Niujorke Lamonto-Doherty Žemės observatorijos mokslininkas Markas Siddallas.
29 puslapių straipsnyje jo autoriai dažnai atsisako sausos mokslinės kalbos siekdami pabrėžti problemos mastą ir pavojus, susijusius su besikeičiančiu klimatu. “Independent” atsiųstame elektroniniame laiške Jamesas Hansenas rašo, kad jo manymu iš visų jo ir jo kolegų darbų šis straipsnis geriausiai paaiškina faktą, kad Žemė yra pavojingai priartėjusi prie klimato pokyčių, kurie gali tapti nebevaldomi.
Mokslininkų teigimu nenatūralus klimato permainų „forsavimas“ dėl žmogaus veiklos susidarančiomis „šiltnamio dujomis“ gresia klimato „šuoliu“, kuris gali sukelti Antarktidos ir Grenlandijos ledynų „kataklizmą“, rašo „The Independent“.
Staigių klimato „šuolių“ būdavo ir praeityje, bet nė vieno iš jų nepasitaikė susiformavus sudėtingoms žmonių bendruomenėms ir civilizacijoms, kurios vargu ar sugebėtų išlikti po panašių ekologinių pokyčių, jeigu jie įvyktų dabar.
„Civilizacija išsivystė ir sukūrė ekstensyvias infrastruktūras per nepaprasto klimato stabilumo periodą – holoceną, kuris trunka jau 12 tūkstančių metų.Šis periodas tuoj pasibaigs“, - perspėja mokslininkai. Jų teigimu žmonija negali sau leisti sudeginti paskutinių Žemės mineralinių išteklių. „Jei tai būtų padaryta, tai neabejotinai sukeltų žymius klimato pokyčius ir Žemė pavirstų planeta, nepanašia į tą, kurioje išsivystė civilizacija ir dėl kurios buvo sukurta milžiniška fizinė infrastruktūra“, - teigia straipsnio autoriai.
Pasak Hanseno, mums liko maždaug 10 metų drakoniškoms priemonėms, kurios sumažintų anglies dvideginio išmetimą per maksimaliai trumpą laikotarpį, įvesti. Tik tai leistų užbėgti už akių temperatūros kilimui pasaulyje. Priešingu atveju didėjanti šiluma gali sukelti spartų arktinių ledynų tirpimą, kurį dar labiau paspartintų vadinamasis „albedo šuolis“ – kai ledo atspindima saulės šviesa pradedama sugerti kur kas sparčiau, nes tirpstantis ledas virsta tamsiu vandens paviršiumi.
Mokslininkų teigimu Šiaurės pusrutulio ledynai ir ledo danga vakarinėje Antarktidos dalyje „demonstruoja staigių pokyčių, kurie buvo prognozuojami dėl temperatūros didėjimo, požymius.“
„Albedo šuolis sukuria paleidžiamąjį mechanizmą. Jeigu jis veiks pakankamai ilgai, daugybė dinaminių reakcijų išprovokuos ledo dangos sunaikinimą, - rašoma straipsnyje. – Mes teigiame, kad maksimali tokio mechanizmo veikimo trukmė – 100 metų, tikėtina, kad gali būti ir mažiau.“
Naujausiais IPCC vertinimais, kurie buvo paskelbti šių metų pradžioje, vandens lygio kilimas dėl Grenlandijos ir Antarktidos ledynų tirpimo šį šimtmetį keisis nežymiai, tačiau minėti šeši mokslininkai ginčija tokią interpretaciją.
„IPCC analizė ir modeliai nepakankamai įvertina netiesioginę drėgnos ledo dangos, ledo srautų ir pakrančių ledo dezintegraciją, be to, jie neatsižvelgia į mūsų pateiktus paleoklimato pokyčių įrodymus, patvirtinančius, kad nėra aiškios ribos tarp ledynų plėtimosi ir jūros lygio kilimo“, - teigia mokslininkai.
Jų tyrime naudojami duomenys apie 400 tūkstančių metų klimato periodą, kurie buvo gauti išnagrinėjus ledo pavyzdžius iš gilių ledynų sluoksnių. Tyrimų metu buvo gauti įrodymai, kad praeityje pasitaikydavo staigių klimato pokyčių, kurie trukdavo šimtmečius ar net dešimtmečius. Tada taip pat pasaulinė temperatūra pakildavo ir imdavo tirpti ledynai. Sunku nustatyti, koks yra žemutinis dėl žmogaus veiklos susidarančių „šiltnamio dujų“ pavojaus barjeras, rašo dienraštis.
„Kaip bebūtų, jis yra kur kas žemesnis, nei buvo manoma. Jei mes dar nepasiekėme pavojingos ribos, tai egzistuojanti energetinė infrastruktūra skatins, kad jį pasiektume per artimiausią dešimtmetį“, - teigia mokslininkai. Straipsnio autoriai tvirtina priėję išvadą, kad planetos gelbėjimo strategija beveik neabejotinai reikalauja ieškoti lėšų „šiltnamio dujoms“ šalinti iš atmosferos, rašo „The Independent“.
