Nors nuolat girdime apie globalinį klimato atšilimą, šiltnamio efektą, nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis bei kitas grėsmes mūsų planetai, mokslininkai sako, kad yra ir gerų naujienų. Vašingtone pristatyta naujausia studija apie tropinių drėgnųjų miškų situaciją pasaulyje teikia vilties, jog „žemės plaučiai“ dar sugebės atsigauti.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad drėgnieji miškai atauga kiek greičiau nei buvo manoma anksčiau. Tarptautinėje konferencijoje pristatytos palydovinės nuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kad tropiniai miškai atauga beveik trečdalyje teritorijos, kuri anksčiau buvo iškirsta ir panaudojama žemdirbystei. Nors kasmet iškertama daugiau kaip 13 tūkst. hektarų tropinių miškų ( kasdien netenkama maždaug 50 futbolo aikščių dydžio miškų ploto), nuostolis vis dėlto nėra toks didelis, kaip kai kurie aplinkosaugininkai mėgino teigti.
Pasak mokslininkų, jaunuolynų pastebimai daugėja tose tropikų vietose, kur žmonės pasitraukia iš ūkių ir fermų, anksčiau įsikūrusių iškirstų miškų plotuose. Spartėjanti urbanizacija vis daugiau žmonių pritraukia į miestus, o sunkiau dirbamose ir ne itin derlingose teritorijose anksčiau vystyta žemdirbystė paprasčiausiai apleidžiama. Taigi nors miškų kirtimas siekiant atsikovoti vis daugiau žemės reikalingos žemdirbystei ir toliau lieka svarbia ir skaudžia tropikų problema, situacija pamažu keičiasi.
Atradimas, kad miškai atsinaujina kiek greičiau nei tikėtasi, mokslininkų teigimu, teikia vilties ir dėl kai kurių gyvūnų ir augalų rūšių išlikimo, nes būtent ataugantys jaunuolynai yra labai tinkama terpė retoms augalų ir gyvūnų rūšims.
Kita vertus, net ir atsižvelgdami į naujausius duomenis mokslininkai sutinka, kad kai kurios augalų ir gyvūnų rūšys neišvengiamai turės išnykti. Tik nesutariama, kokiu greičiu ir kurios bus pirmosios. Štai profesoriaus iš Panamos Eldredge'o Berminghamo teigimu, baimė dėl bioįvairovės nunykimo tropiniuose miškuose pasirodė kiek perdėta. Pasak jo ir kai kurių jo kolegų, išnykimas gresia 25-50 proc. rūšių. Kiti mokslininkai nusiteikę dar optimistiškiau ir skaičiuoja, kad galime netekti nuo 15 iki 30 proc. visos tropiniuose miškuose gyvenančios bioįvairovės.
Pastaruoju metu labiausiai buvo paplitusi nuomonė, jog dėl miškų kirtimo išnyks nuo 50 iki 75 proc. gyvūnų bei augalų, taigi naujausi duomenys nors ir keliantys nerimą, bet bent jau ne tokie „apokaliptiniai“.
Kita vertus, mokslininkai kaip susitarę tvirtina, nors atauga vis daugiau jaunuolynų, padėtis drėgnuosiuose tropikų miškuose vis viena yra beveik tragiška. Nuo pramonės revoliucijos pradžios negrąžinamai sunaikinta 10 mln. kvadratinių kilometrų, t. y. daugiau kaip pusė visų pasaulio drėgnųjų miškų.
Pagal „Times“ parengė Lina Valantiejūtė
