Viename seniausių šalies miestų Žagarėje archeologai aptiko įdomių XII–XVII a. radinių. Vertingiausi jų – batai.
Prieš Žagarės aikštės rekonstrukciją nuo balandžio vidurio mieste triūsę archeologai surado daug XII–XIII a. žiemgališkų žalvarinių segių, XVI a. žiedų, antpirščių, o XVII a. buvusios smuklės vietoje – ir monetų.
„Tai vienintelė vieta, kur radome švediškų monetų. Be to, įgilinto pusrūsio vietoje aptikome puodynių, sudegusių grūdų sluoksnį, stiklinių taurių likučių. Matyt, tai vieta, kurioje smuklės savininkas laikė produktus, gėrimus, gal grūdų atsargas“, – radinius komentavo archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas.
Aikštėje, kur vykdavo turgūs, vėliau veikė parduotuvės, archeologai aptiko tris kultūrinius sluoksnius, o juose – daug prekybinių plombų, liudijančių, kad prekės atkeliaudavo iš Maskvos, Lodzės, Balstogės, Varšuvos, Tauragės, Rygos. Daug svarsčių, svarelių ir net švediškas patrankos sviedinys. Jį, kaip spėjama, pametė į Žagarę per XVII–XVIII a. vykusius Šiaurės karus įsiveržęs švedų garnizonas.
Didžiausią archeologų susidomėjimą sukėlė šeši XVII a. batai, iš kurių vienas – vaikiškas ir trys odinės šlepetės, vadinamosios klepės. Tokios konstrukcijos batų, kuriais paprastai avėjo mažesnių miestelių gyventojai, archeologai teigia, dar nebuvo radę. Jie restauruojami Prano Gudyno restauravimo centre.
„Aš manyčiau, kad tai yra miestelėno kasdienis apavas, kurį jis galėjo lengvai įpirkti, lengvai apsiauti, nusiauti. Tai yra pigus avalynės variantas, nepaisant to, kad pagamintas iš natūralios odos“, – aiškino archeologas dr. Arūnas Puškorius.
Archeologų teigimu, Žagarės aikštėje surasti daiktai padeda suvokti, kaip XVII a. atrodė provincijos miestelis, kaip gyveno ir kuo avėjo miestelėnai. Radiniai bus perduoti muziejui, kai kurie iš jų bus eksponuojami Žagarės dvare rengiamoje ekspozicijoje
Lidija Jankauskienė, Algirdas Igorius
LTV „Panorama“
