Maitinimas krūtimi – motinystės archetipas: kone pasąmoninis simbolis visa ko, kas ypatingais ryšiais sieja kūdikį ir jo mamą. Tačiau, pasirodo, žindymas nebūtinai yra vien moterų funkcija. Tam tikromis aplinkybėmis pieną sėkmingai gamina ir vyriškos pieno liaukos – kūdikius žindyti sėkmingai galėtų ir vyrai.
Ne vienam į galvą yra šovęs klausimas – o kurių galų vyrams speneliai? Ir iš tikrųjų – kam jie? Tiesioginės priežasties, regis, nėra. Vyrams pienas nesigamina, vyrai krūtimi kūdikių nemaitina... O gal? Moksliniai argumentai byloja ką kita: tai ne tik teoriškai įmanoma, bet ir yra ne sykį sėkmingai įgyvendinta.
Mat mūsų organizmų hormonai sugeba nuveikti išties „stogą raunančių“ dalykų. Prolaktinas – pieno išsiskyrimą skatinantis hormonas – egzistuoja ne vien moterų kūnuose. Pakankami ji kiekiai gali išsiskirti ir vyrų kūnuose. Tad vyrai neturėtų nustebti, jei kurią nors dieną imtų ir jų krūtinės sumirktų nuo išsiskyrusio pieno.
Baugiausia yra tai, kad pasiekti tokią būseną – ne taip ir sudėtinga. „Scientific American“ išvardija bent 4 galimas priežastis: hipofizės auglys, ilgalaikis kepenų irimas (susidarantis dėl ilgalaikio badavimo), tam tikri medikamentiniai preparatai ir... paprasčiausias spenelių stimuliavimas.
Taip, gali pakakti ir paprasčiausios spenelių stimuliacijos. Jei tikrai kiltų noras patirti, kaip viskas būna, kai gaminasi pienas, tereikia reguliariai ir pakankamai ilgą laikotarpį pažaisti su savo speneliais. Tokia stimuliacija natūraliai sužadina prolaktino išsiskyrimą, ir kai jo organizme bus sukaupta pakankamai, turėtų pradėti lietis pienas. 2002 m. vienas 38 m. vyriškis Šri Lankoje kaip tik taip pasielgė, kai gimdydama antrą jų kūdikį mirė jo žmona.
Medicininės ir grožinės literatūros veikaluose minimi ir kiti vyrų maitinimo krūtimi atvejai. Levo Tolstojaus romane „Ana Karenina“ yra trumpas anekdotas apie britą, krūtimi maitinantį kūdikį – tai jo pragyvenimo šaltinis plaukiojant laivais.
Tačiau yra ir rimtesnių – antropologinių – vyriškos „žindyvystės“ liudijimų. 1896 m. rinkinyje „Anomalies and Curiosities of Medicine“ („Medicinos anomalijos ir kuriozai“) Džordžas Goldas (George Gould) ir Volteris Pailas (Walter Pyle) aprašo keletą atvejų, kai vyrai žindė kūdikius. Vienas iš jų – pietų afrikietis, kurį matė prūsų gamtininkas Aleksandras fon Humboltas (Alexander von Humboldt). Minėtas pietų afrikietis tapo žindyve, kai jo žmona susirgo. Savo kūdikius Brazilijoje žindydavo ir misionieriai, nes jų žmonų krūtys neišskirdavo pieno.
1978 m. išleistoje knygoje apie žindymą „The Tender Gift: Breastfeeding“ medicinos antropologė Dana Rafael (Dana Raphael) pareiškė, kad vyrų pieno liaukos irgi galėtų gaminti pieną, jei tik būtų stimuliuojami jų speneliai. Tam pritarė Džordžijos valstijos Medicinos koledžo endokrinologas Robertas Grinblatas (Robert Greenblatt). Tiesa, maitinimo krūtimi specialistas, medicinos daktaras iš Toronto Džekas Niumanas (Jack Newman) pareiškė, kad vien spenelių stimuliavimo nepakanka – reikia ir hormoninio „konteksto“.
„Toje L.Tolstojaus istorijoje vyras tik prisidėdavo kūdikį prie krūtinės ir pieno išsyk atsirasdavo. Man tai skamba mažai tikėtinai, – aiškina gydytojas. – Nebent tam vyrui galvoje buvo susidaręs hipofizės auglys. Tokiu atveju būtų įmanoma, kad pienas vyrui išsiskirtų vos tik kūdikis pradėtų žįsti.“
1995 m. leidinio „Discover“ straipsnyje „Father's Milk“ („Tėvo pienas“) Pulicerio premijos laureatas, kadaise fiziologu dirbęs Džaredas Daimondas (Jared Diamond) pripažįsta, kad spenelių stimuliacija ir reikiamas hormonų lygis organizme yra pakankamos priežastys pienui susidaryti. Tačiau jis išskiria ir iki tol neminėtą pieno išsiskyrimo iš vyrų krūtinės priežastį – badavimą.
Badavimas sutrikdo ne tik hormoninių liaukų, bet ir hormonus absorbuojančių kepenų veiklą, o tai gali sukelti spontanišką pieno išsiskyrimą. Tokie atvejai buvo stebimi nacių koncentracijos stovyklose ir Japonijos karo belaisvių stovyklose per Antrąjį pasaulinį karą.
Potencialu žindyti atžalas pasižymi ir daugelio skirtingų žinduolių rūšių patinai, nors natūraliai tai praktikuoja tik Dajako vaisinių šikšnosparnių patinėliai Pietryčių Azijoje. Dž. Daimondas pažymi, kad vyro kaip žindyvės vaidmuo galėtų būti sveikintinas nūdien, kai karjeros lygiomis teisėmis su vyrais siekia ir moterys. O kurių dar galų tiems vyrams jų speneliai?
