Po to, kai buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros analitikas Edwardas Snowdenas atskleidė Jungtinių Valstijų elektroninės žvalgybos mastą ir metodus, kurie naudojami ir prieš europiečius, Vakarų Europos telekomunikacijų bendrovės ėmė aktyviau nagrinėti galimybę, kaip geriau apsaugoti savo interneto paslaugų vartotojus nuo neteisėto JAV šnipinėjimo.
Didžiausia Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“ ruošiasi pertvarkyti savo elektroninio pašto paslaugos infrastruktūrą taip, kad elektroniniai laiškai, kuriais keičiasi Vokietijos gyventojai, keliautų tik fiziškai Vokietijos teritorijoje esančiais kompiuterių tinklais. Tokie bendrovės planai buvo pristatyti slaptame jos atstovų susitikime su šalies Ekonomikos ministerijos vadovais, pranešė žurnalas „Wirtschaftswoche“.
Šiuo metu elektroninių laiškų srautas keliauja per tarptautinius interneto mazgus, kuriuose siunčiami duomenys apdorojami ir paskirstomi taip, kad kuo greičiau pasiektų adresatus. Tačiau E. Snowdeno atskleisti faktai liudija, kad JAV ir D. Britanijos vyriausybės tokius tarptautinius mazgus naudoja šnipinėjimui ir tikrina milijonus privačių europiečių pranešimų. Todėl „Deutsche Telekom“ nori taip pakeisti elektroninio pašto paslaugų fizinę infrastruktūrą, kad elektroniniai laiškai, kuriais keičiasi Vokietijos gyventojai, nebepasiektų tarptautinių interneto mazgų, o liktų Vokietijos teritorijoje esančiuose duomenų apsikeitimo centruose ir serveriuose.
„Mes norime, kad būtų garantuota, jog nė vienas bitas iš elektroninių laiškų siuntėjų ir gavėjų Vokietijoje neiškeliautų už šalies ribų net ir laikinai“, – pareiškė „Deutsche Telekom“ duomenų apsaugos direktorius Thomas Kremeris.
Tiesa, kol kas neaišku, kaip „Deutsche Telekom“ ketina pasiekti šį tikslą: tokiam planui turėtų pritarti ir bendrovės konkurentai, kurie taip pat turėtų atsisakyti nukreipinėti savo klientų el. pašto duomenų srautus per tarptautinius interneto mazgus, dalis kurių yra D. Britanijoje, sakoma pranešime. Gali būti, kad Vokietijos parlamentas turės priimti tai daryti įpareigojantį įstatymą.
Ne visi ekspertai sutinka su saugaus nacionalinio el. pašto tinklo idėja. Pasak kai kurių, pati atviro interneto infrastruktūra neleidžia tiksliai nustatyti, ar juo siunčiami duomenys nukreipiami nacionaliniuose ar tarptautiniuose keitimosi duomenimis mazguose.
