Žinoma, „greitai“ – kosmine prasme, tad pernelyg nerimauti dėl to neverta. Tačiau pats faktas, kad Visata dabar išgyvena savotišką „senatvės krizę“, tokią išvadą padariusiems astronomams buvo netikėtas.
Tarptautinė mokslininkų grupė, sudaryta iš D. Britanijos, Portugalijos, Japonijos, Italijos ir Nyderlandų astronomų, pranešė užbaigusi 10 kartų išsamesnę galaktikų apžvalgą nei visos ankstesnės. Savo tyrimo rezultatus jie paskelbė naujausiame žurnalo „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ numeryje.
Svarbiausia šio tyrimo išvada yra tokia: šiandien žvaigždžių formavimosi tempai lyginant su intensyviausiu jų gimimo laikotarpiu yra sumažėję 30 kartų, be to, žvaigždžių formavimosi procesas ir toliau nesulaikomai lėtėja.
Remiantis dabartiniu Visatos evoliucijos modeliu pirmosios žvaigždės kosmose atsirado praėjus 300 milijonams metų po Didžiojo sprogimo. Manoma, kad daugiausia tai buvo šimtus kartų Saulės masę viršijantys „monstrai“, tačiau šios pirmosios žvaigždės egzistavo neilgai, maždaug milijoną metų. Po to, išeikvojusios savo branduolinį kurą, jos tapdavo supernovomis.
Kita žvaigždžių karta, gimusi iš supernovų paliktų dulkių, turėjo mažesnę masę ir egzistavo ilgiau. Trečioji karta, kuriai priklauso ir mūsų Saulė, pasižymi tipiška mase, artima Saulės masei, ir šviečia milijardus metų.
Siekdama įvertinti naujų žvaigždžių formavimosi tempus tarptautinė astronomų grupė, vadovaujama Leideno universiteto (Nyderlandai) astronomo Davido Sobralo, atliko pačią didžiausią iki šiol galaktikų, kuriose formuojasi žvaigždės, apžvalgą. Tam buvo naudojami keli dideli antžeminiai optiniai teleskopai. Remdamiesi iš jų sklindančios šviesos ypatumais astronomai apskaičiavo naujų žvaigždžių stebimose galaktikose formavimosi greitį, o pagal atstumą iki jų – laiką, kurio prireikia šviesai iš jų pasiekti Žemę.
Galiausiai buvo nustatyta, kad didžiausias žvaigždžių kiekis formavimosi prieš 11 milijardų metų, o nuo to laiko jų susidarydavo vis mažiau. Šiandien naujų žvaigždžių kosmose atsiranda 30 kartų mažiau, nei pačiu intensyviausiu jų formavimosi periodu, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje šis procesas stabilizuosis.
„Galima tvirtinti, kad Visata išgyvena užsitęsusią ir labai sunkią krizę, – sakė D. Sobralas. – Jei žvaigždžių formavimasis vis lėtės, tai ateityje atsiras ne daugiau nei 5 proc. naujų žvaigždžių, net jei lauktumėte visą amžinybę. Mūsų tyrimas patvirtina faktą, jog gyvename pasaulyje, kuriame dominuoja senos žvaigždės. Jis pateikė aiškų žvaigždžių formavimosi Visatoje lėtėjimo vaizdą, bet dar svarbiau yra tai, kad tai mus priartina prie dar didesnės paslapties – kodėl taip mažėja naujų žvaigždžių? – įminimo. “
