Lapkričio 14–15 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija, kurioje daugiau nei 60 žymiausių meldinės nendrinukės mokslininkų, specialistų, aplinkosaugininkų diskutavo apie šio nykstančio paukščio buklę ir apsaugos perspektyvas. Meldinė nendrinukė taip pat sulaukė plačiosios visuomenės dėmesio neformaliose „Café Scientific“ diskusijose Vilniuje ir Šilutėje, sakoma renginio organizatorių pranešime.
Konferencijoje ekspertai ir specialistai iš 12 šalių dalinosi meldinės nendrinukės apsaugos, mokslinių tyrimų, buveinių tvarkymo patirtimi ir pasiekimais. „Meldinė nendrinukė – išskirtinai europinė paukščių rūšis. Jei Europoje jos neliks, ji išnyks visame pasaulyje“ – dėstė vienas garsiausių meldinės nendrinukės mokslininkų Alexanderas Kozulinas.
„Taip pat reikia prisiminti, kad rūšys nyksta ne po vieną“, – teigė Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas. Pasak mokslininkų, meldinės nendrinukės gyvenamoji aplinka yra labai specifinė – ji gyvena tik labai didelėse žemapelkėse ar užliejamose pievose, kur yra ypatinga augalijos sudėtis, didelė gamtinė įvairovė, turtinga vabzdžiais. Todėl rūpindamiesi meldine nendrinuke, pirmiausia saugome šią unikalią ekosistemą, kuri yra namai ir kitiems retiems paukščiams (tokiems kaip stulgys, griežlė, švygžda) ir augalams (pajūrinė neritžolė, gegužraibis - kitaip vadinamas orchidėja).
Šiuo metu meldinės nendrinukės peri tik 4 pasaulio šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Jų skaičius sparčiai mažėja visame pasaulyje. Konferencijos metu mokslininkai vardino jos nykimo priežastis. Pagrindinė priežastis visame pasaulyje – prarandamos unikalios meldinės nendrinukės buveinės.
Tai nutinka, kai žemapelkėse nustojama ūkininkauti ir jos pradeda užaugti nendrėmis, krūmynais, arba atvirkščiai – užliejamose pievose ūkininkaujama per daug intensyviai ir sunaikinami lizdai su jaunikliais. Afrikoje, meldinės nendrinukės žiemojimo vietose, žemapelkes keičia ryžių, cukranendrių laukai. Apie šį paukštį, jo nykimą lieka nemažai paslapčių: mokslininkai vis dar negali paaiškinti staigaus meldinių nendrinukių išnykimo Vengrijoje, o vietovės, kuriose žiemoja apie 70% pasaulinės šių paukščių populiacijos, dar nėra žinomos.
Nepaisant to, vilties išsaugoti meldinę nendrinukę mokslininkai nepraranda. Lenkijos paukščių apsaugos draugija sėkmingai atkūrė tūkstančius hektarų vertingų žemapelkių, kuriuose jau keli metai meldinių nendrinukių populiacija išlieka stabili. Tikėtina, kad Lietuvoje šio paukščio populiacija nėra savarankiška ir jos gyvybingumas labai priklauso nuo situacijos kitose šalyse.
Visgi šiuo metu atkuriami keli šimtai hektarų vertingų žemapelkių buveinių jau suteikia ženkliai geresnes sąlygas meldinei nendrinukei išgyventi. Tarptautinės meldinės nendrinukės darbo grupės ekspertai sutarė, jog vykdant buveinių atkūrimo darbus Lietuvoje, verta numatyti ir kitas lygiagrečiai taikomas apsaugos priemones, pavyzdžiui – vadinamąją paukščių translokaciją. Taikant šį metodą, jauni paukščiai iš gyvybingų populiacijų gretimose šalyse būtų perkeliami į atkurtas buveines Lietuvoje (pvz. į Žuvinto biosferos rezervato žemapelkes). Apsipratę naujose buveinėse, kitais metais paukščiai ten grįštų. Norint šias priemones taikyti, dar reikia atlikti nemažai parengiamųjų darbų. Tai padaryti kartu pažadėjo tarptautinė meldinės nendrinukės darbo grupė, Baltijos aplinkos forumas bei Žuvinto biosferos rezervato direkcija, sakoma pranešime.
