Vėžys yra šiuolaikinės civilizacijos padarinys, o senovėje susirgimai šia liga buvo reti, teigia naują tyrimą atlikę mokslininkai.
Beveik tūkstantį senovės Egipto ir Pietų Amerikos mumijų ištyrę mokslininkai nustatė, kad jis keli iš šių žmonių sirgo vėžiu. Dabar nuo šios ligos miršta beveik kas trečias, rašo telegraph.co.uk.
Šie rezultatai leidžia manyti, kad ši liga nėra savaime atsiradusi, o jos pagrindinės priežastys – šiuolaikinė gyvensena ir pramonės sukeltas aplinkos užterštumas.
Tyrimas atskleidė, kad susirgimų vėžiu ėmė smarkiai daugėti po Pramoninės revoliucijos, ypač padaugėjo šia liga sergančių vaikų. O tai rodo, kad sergamumas padidėjo ne todėl, kad pailgėjo žmonių gyvenimo trukmė.
Tikimasi, kad šis tyrimas padės geriau suprasti vėžio kilmę ir palengvinti vaistų nuo šios ligos paieškas.
„Pramoninėje visuomenėje, vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis, nusileidžianti tik širdies ir kraujagyslių ligoms“, – teigė biomedikė egiptologė Rosalie David iš Mančesterio universiteto.
„Tačiau senovėje tai buvo ypač reti atvejai. Aplinkoje nebuvo nieko tolio, kas galėtų sukelti vėžį. Taigi tai turi būti žmogaus sukurta liga, susijusi su tarša ir mūsų mitybos bei gyvensenos pokyčiais. Atrodo, kad vėžys yra šiuolaikinio gyvenimo sukurta šiuolaikinė liga“, – kalbėjo mokslininkė.
R. David su kolega Michaelu Zimmermanu vėžio pėdsakų ieškojo šimtuose mumijų, kurių amžius siekia 3 tūkst. metų, taip pat fosilijose bei medicininiuose tekstuose.
Tirdami mumifikuotus kūnus, mokslininkai auglių aptiko tik penkiuose, tačiau dauguma jų buvo nepiktybiniai.
Vėžio pėdsakų negausu ir fosilijose, o mokslinėje literatūroje minima kelios dešimtys atvejų, dauguma kurių – ginčytini, kai vėžys aptiktas gyvūnų ar Neandertaliečių kauluose.
Tačiau mokslininkai aptiko kitų su amžiumi susijusių ligų – artrito, arterijų kalkėjimo – atvejų, o tai paneigia teiginį, jog senovėje žmonės negyveno pakankamai ilgai, kad susirgtų vėžiu.
Ištyrus turtingiesiems ir prastuomenei priklausiusių žmonių mumijas paaiškėjo, kad jų vidutinė gyvenimo trukmė svyravo nuo 25 iki 50 metų. Anot tyrėjų, užuominų apie vėžį senuosiuose egiptiečių tekstuose taip pat maža, o į vėžį panašius simptomus greičiausiai sukeldavo raupsai ar išsiplėtusios venos.
Vėžys diagnozuotas tik vienam žmogui, gyvenusiam maždaug 200 metų prieš Kristų.
Šiuolaikiniai duomenys rodo, kad nuo Pramoninės revoliucijos susirgimų vėžiu ėmė daugėti.
„Senovės visuomenėje, kur chirurginis įsikišimas buvo minimalus, visais atvejais turi likti vėžio pėdsakų. Piktybinių auglių nebuvimas mumijose turėtų būti interpretuojamas taip, kad senovėje tai buvo reta. O tai rodo, kad vėžį sukeliantys faktoriai susiję tik su šiuolaikinės industrializacijos paveikta visuomene“, – kalbėjo M. Zimmermanas.
Anot mokslininko, augliai negalėjo sunykti, mat jo eksperimentai parodė, kad jie išsilaiko geriau nei normalūs audiniai.
