NASA „Dawn“ misija atsiuntė naujas asteroido Vestos nuotraukas, atskleidžiančias labai įdomų ir įvairų asteroido paviršių.
Šių metų liepos 16 dieną erdvėlaivis „Dawn“ įėjo į orbitą aplink asteroidą. Šis asteroidas antras sunkiausias asteroidas Saulės sistemoje, jo tyrimai gali atskleisti naujų faktų apie ankstyvas Saulės sistemos planetų susiformavimo stadijas.
Šių metų rugpjūčio 1 dieną „Dawn“ mokslininkų komandą surengė preskonferenciją, kurioje paskelbė naujas labai detalias nuotraukas. Spaudos konferencijoje buvo aptartos šios ir anksčiau paskelbtos nuotraukos. Iš gautų nuotraukų buvo sumontuotas filmukas, kuriame parodyta, kaip sukasi asteroidas. Filmuką galite pasižiūrėti žemiau nurodytu adresu.
Pirmoje nuotraukoje iš 5200 km atstumo nufotografuotame Vestos paviršiuje, pusiaujo srityje, matomi labai dideli grioviai (nuotraukos: NASA/JPL-Caltech/UCLA/MPS/DLR/IDA), kurie tęsiasi per visą asteroidą. Šia grioviai galėjo susiformuoti po labai stipraus smūgio, dėl kurio pietiniame asteroido ašigalyje susidarė didžiulis krateris.
Asteroido Vesta paviršiaus fragmentas (NASA nuotr.)
Taip pat kai kurių kraterių viduje matomi labai tamsūs ruožai (antra nuotrauka), kurių prigimtis nežinoma. Krisas Raselas (Chris Russell), vyriausiasis „Dawn“ misijos mokslininkas sako, kad jis niekada nieko panašaus nematė ir kad reikia laukti detalesnių paviršiaus nuotraukų, kad būtų galim išsiaiškinti, kas yra matomi juodi dryžiai. Pastebimi spalvos ir šviesio kitimai Vestos paviršiuje liudija apie skirtingą paviršiaus sudėtį, tačiau tiksliai pasakyti, kokie mineralai atsakingi už šiuos reiškinius, dar per anksti.
Dabar erdvėlaivis nuo Vestos nutolęs maždaug per 3 500 km. Jis palaipsniui artėja besisukdamas aplink asteroidą spiralėmis. 2012 liepos mėnesį „Dawn“ erdvėlaivis paliks Vestą ir nuskris link kito asteroido, Cereros (Ceres). Toks misijos efektyvumas (bus aplankyti du asteroidai vienos misijos metu) galimas tik dėl technologijų, kurios kažkada buvo aprašomos tik mokslinės fantastikos literatūroje – joninių variklių. Užuot paprasčiausiai deginę tam tikrą kiekį brangaus ir sunkaus kuro, kaip vyksta įprastinėse raketose, joniniai varikliai naudoja elektrinius ar magnetinius laukus tam, kad labai smarkiai įgreitintų elektringąsias daleles, kurios išlėkdamos iš erdvėlaivio stumia jį pirmyn.
