Pagaliau po dviejų metų tylos Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) Ženevoje vėl pradėjo veikti Didysis hadronų greitintuvas (LHC). Tai įvyko 2015 m. balandžio 5 d. 10:41 val.
Pastaruoju metu fizikai, inžinieriai, technikai dirbo 24 val. per parą, 7 d. per savaitę, kad paleistų atnaujintą didžiausią pasaulyje mokslinį įrenginį LHS. Jis protonus įgreitina beveik iki šviesos greičio. 27 km žiedą 100 m gylyje po Žeme protonai per sekundę apskrieja 11 245 kartus.
Galima pabandyti įsivaizduoti, kokia tai didžiulė energijos koncentracija: 2×10-9 gramo protonų pluošteliui suteikama energija, kuri lygi kinetinei energijai 400 t traukinio, skriejančio 150 km/h greičiu. Priešpriešinių srautų susidūrime pasiekiamas energijos tankis, kuris buvo pirmomis Didžiojo Sprogimo sekundėmis, kai susikūrė mūsų Visata.
Šį kartą buvo pasimokyta iš 2008 m. nesėkmės, kai tik pradėjęs veikti greitintuvas dėl vieno blogo kontakto išėjo iš rikiuotės keletui mėnesių. Dar š.m. kovo 23 dieną protonai turėjo pradėti skrieti ratu, tačiau testavimo metu pastebėtas nedidelis trumpas sujungimas superlaidžių magnetų sistemoje atidėjo pradžią keletui dienų. Per dvejus metus buvo atnaujinta helio kanalų apsauga, pagerintos elektros tiekimo jungtys, įvesti papildomi šuntai apsaugojantys superlaidžius magnetus, atnaujinti visų keturių eksperimentų ATLAS, CMC, LHC(b) ir ALICE detektoriai.
Didžiausias greitintuvo pirmojo darbo etapo pasiekimas buvo Higgso bozono atradimas, kurio buvo laukiama net 60 metų. Sėkmė buvo apvainikuota Nobelio premija. Dabar laukia nauji darbai. Planuojama pasiekti 13 TeV energiją vienam protonui, būtina patikslinti Higgso bozono fizikinius parametrus, bus tiriama kvarkų ir gliuonų plazma, antimedžiaga bei juodoji medžiaga. Daugybė neatsakytų problemų laukia sprendimo. Kaip pasakė generalinis CERN direktorius Rolfas Heueris, „šiandieną CERN širdis vėl pradėjo plakti LHC ritmu”.
