Mėnulyje randamas vanduo yra kilęs iš to paties šaltinio, kaip ir vanduo Žemėje, rodo naujas tyrimas. Anot mokslininkų, vanduo iš Žemės į Mėnulį galėjo patekti, kai palydovas susiformavo po milžiniško dangaus kūno susidūrimo su Žeme prieš 4,5 mlrd. metų.
Tokius tyrimo rezultatus pristato geochemikas Alberto Saalas iš Brauno universiteto (JAV), rašo „Science News“. Mokslininkas pastaruosius penkerius metus stengiasi paneigti idėją, kad Mėnulis buvo sausas tuo metu, kai susiformavo.
Tyrimo metu A. Saalas kartu su mokslininkų komanda analizavo vandenį, aptiktą dviejose Mėnulio uolienose. Jose randami uolienų kristalai, kurie apsaugojo vandenį nuo išgaravimo.
Mokslininkai tyrė vandenį analizuodami vandenilio ir deuterio (sunkiojo vandenilio) koncentracijas. Šių dviejų izotopų santykis rodo vandens kilmę Saulės sistemoje.
Vandenilio ir deuterio santykis, esantis Mėnulio uolienose, yra labai panašus į Žemėje esantį šių medžiagų santykį.
„Žemės ir Mėnulio vandens kilmė yra ta pati“, – tvirtina A. Saalas.
Tačiau su juo sutinka ne visi. Prancūzų geochemikas Francis Albarede`as pažymi, kad A. Saalas tiria tas Mėnulio uolienas, kuriose yra randama daugiausia vandens. Anot jo, tai negali reprezentuoti visų Mėnulio uolienų sudėties.
„Nemanau, kad pagal šias uolienas galima ką nors pasakyti apie Mėnulio vandens sudėtį“, – teigia F. Albarede`as.