Pasaulinį vandenyną teršiančios plastikinės atliekos sukuria milžinišką mikrodalelių masę, kuri yra nauja rimta, bet visiškai neištirta grėsmė jūrų ekosistemoms ir žmonėms, atrado mokslininkai.
Alfredo Wegenerio Poliarinių ir jūrų tyrimų instituto (Vokietija) mokslininkai kartu su kolegomis iš Čilės ir D. Britanijos nustatė, kad plastikinės medžiagos, patekusios į jūras ir vandenynus, kelia labai rimtą pavojų gyviems organizmams, skelbia „Sciencedaily.com“. Vis didėjanti įvairių rūšių plastmasių gamyba lemia, kad vartojimo grandinės gale plastikinės atliekos ilgainiui patenka į vandenynus ir juos užteršia, sakoma pranešime.
Tyrimo autoriai nustatė, kad ypač pavojingos yra jūrose ir vandenynuose pasklidusios plastikinių atliekų mikrodalelės, tai yra, vandenyje ištirpę maži plastmasių fragmentai, kurie gali kauptis jūros organizmuose. Tarptautinė mokslininkų grupė kruopščiai išnagrinėjo visą iki šiol surinktą informaciją apie tokio pobūdžio taršą ir priėjo išvadą, kad jos poveikis pasauliniam vandenynui reikalauja didelio dėmesio.
Plastiko mikrodalelės yra mažesnio nei 5 mm skersmens plastikinių gaminių fragmentai, daugeliu atvejų jos yra mažesnės už smėlio smilteles, sakoma pranešime. Būtent dėl to jos yra tokios pavojingos. Plastiko mikrodaleles absorbuoja jūros gyvūnijos virškinimo traktas, ir jos ima kauptis žuvų ir kitų jūros gyventojų organizmuose.
Atlikdami tyrimus mokslininkai vandenyne naudojo tinklą, kurio akių skersmuo buvo 85 mikrometrai. Toks tinklas leido sugauti 100 000 kartų daugiau plastiko mikrodalelių, nei naudojant 450 mikrometrų dydžio akių tinklą. Taigi, pasak mokslininkų, pirmą kartą pavyko išsiaiškinti, iki kokio lygio gali ištirpti plastikas ir kaip efektyviai jis gali kauptis gyvuose organizmuose.
Paaiškėjo, kad didžioji dalis mikrodalelių į vandenį patenka tirpstant plastiko granulėms, kurios daugelio plastmasės dirbinių gamyboje naudojamos kaip žaliava. Dažnai šios granulės kraunamos ir transportuojamos nerūpestingai, todėl nemažai jų dėl vėjo patenka į jūrą. Daug plastiko mikrodalelių į vandenyną patenka naudojant kosmetines bei buitinės chemijos priemones: iš pradžių jos patenka į kanalizacijos tinklus, po to į upes, o galiausiai – į jūras.
Be to, mokslininkai nustatė, kad kiekvienas į vandenyną patekęs plastikinis butelis, maišelis ar pakuotė palaipsniui skaidosi į galybę plastiko mikrodalelių, nes utravioletiniai spinduliai plastiką paverčia trapiu. Jis ima skilinėti, o po to trinties jėga jį susmulkina į dulkių dydžio daleles.
Kol kas nežinoma, kaip efektyviai plastiko mikrodalelės gali prasiskverbti į uolienas, jungtis su druskomis, kauptis pelkėse ir kituose vandens telkiniuose. Mokslininkams plastiko mikrodalelių tarša kelia didelį susirūpinimą, nes kol kas nieko nežinome apie tokios vandenynų taršos pasekmes žmogui ir gamtai.
Šiame vaizdo siužete galima pamatyti didžiausią pasaulyje plastiko sąvartyną, plūduriuojantį Ramiajame vandenyne. Tokių sąvartynų pasauliniame vandenyne yra ne vienas.
