Apdorojamų duomenų kiekiai vis didėja, tačiau šiuolaikinė sparčioji USB 2.0 jungtis perduoda duomenis „tik“ 480-ies megabitų per sekundę sparta.
Procesorių gamybos srityje Moore'o dėsnis vis dar galioja. Tiesa, procesoriai dabar tobulėja „į plotį“ – jau įprasti dviejų branduolių procesoriai, keturių branduolių taip pat nebestebina. Na, ir aštuonių branduolių aparatai greitai ras savo nišą. Vadinasi, architektūros ir nanometrų požiūriu procesoriai lyg ir pasiekė kažkokią ribą.
Na, bet procesoriai čia tik palyginimui. Nepriklausomai nuo jų naudojimo metodo, kompiuteriai vis dar spartėja. Didėja apdorojamų duomenų kiekiai. Vis dažniau susiduriame su aukštos kokybės televizijos (HD TV) įrašais, „Blu-ray“ ar HD DVD diskais, kuriuose filmas užima apie 30 GB. Dideliems duomenų kiekiams perduoti reikia spartesnių kanalų. Puiku, jei vieną dainą galite į savo nešiojamąjį grotuvą „persimesti“ per sekundės dalį. Tačiau jei jūsų grotuvas turi 80 GB vidinį kaupiklį, jam visam užpildyti prireiks ne mažiau nei dešimties minučių. O tai toli gražu ne akimirksnis. Deja, šiuolaikinė sparčioji USB 2.0 jungtis perduoda duomenis „tik“ 480-ies megabitų per sekundę sparta. Juolab kad tai tik teorinė sparta. Realybėje gerai, jei pasiekiama pusė jos.
USB pradžia
Pirmosios USB jungties versijos galutinė specifikacija buvo išleista dar 1995 m. Pagrindinė jungties paskirtis buvo pašalinti daugybę skirtingų jungčių nuo kompiuterio nugarėlės ir supaprastinti įrenginių programinę konfigūraciją. Pirmasis kompiuteris, kurio pagrindinė jungtis buvo USB, buvo „iMac“, pristatytas 1998 m. Tais pačiais metais buvo išleista ir USB 1.1 versija, kurioje buvo pataisyta dalis klaidų. Pirmosios versijos USB jungtimi duomenys galėjo būti siunčiami dviem būdais: lėtąja sparta (low speed), 1,5 Mb/s, ir visa sparta (full speed), 12 Mb/s.
Antroji versija išleista 2000 m. Pagrindinis dalykas, dėl kurio buvo išleista ši versija – duomenų perdavimo sparta. Kadangi USB gamyba ir protokolas gerokai paprastesnis, nei tuo metu buvusios sparčiausios „FireWire“ jungties, toks žingsnis buvo labai svarbus. Šiuo metu praktiškai visi įrenginiai, kurie gali perduoti didelius duomenų kiekius, turi USB jungtį: tiek grotuvai, tiek fotoaparatai, tiek vaizdo kameros. O ką jau kalbėti apie išorinius duomenų kaupiklius: standžiuosius diskus, optinius įrenginius ar USB „raktukus“. Atsiradus USB „raktukams“ , pagaliau į užtarnautą poilsį pasitraukė lankstusis 3,5" diskelis, kuris buvo gajus ne pagal amžių.
USB 3.0 belaukiant
Taigi atsižvelgiant į šiuolaikinius duomenų kiekius ir vartotojų poreikius galima drąsiai teigti, kad USB 2.0 savo taip pat jau atgyveno. Šios jungties teikiamos spartos paslaugos yra ne daugiau nei patenkinamos. Terabaitų talpos išorinis kaupiklis šiuo metu yra nebe svajonė, o realybė. Tad perduodamų duomenų kiekiai vis didėja, o USB jungties sparta keleri metai nesikeičia. Trečiosios versijos galutinė specifikacija laukiama maždaug šių metų viduryje, na, o suderinamų įrenginių gamyba turėtų prasidėti 2009-aisiais ir įsibėgėti 2010-aisiais metais. Su šia versija suderinamų įrenginių kol kas dar nėra, tačiau vyksta intensyvus pasiruošimas.
Greičiau
Naujoji USB versija labiausiai laukiama dėl dešimt kartų didesnio pralaidumo. Vietoj 480 Mb/s antrojoje versijoje, trečiojoje turėsime 4,8 Gb/s spartą! Tai tikrai nuostabu. Dabar turima pati sparčiausia „FireWire“ jungtis yra „tik“ 800 Mb/s pralaidumo. Tad galbūt USB 3.0 pagaliau išleis į užtarnautą poilsį ir šią jungtį. Planuojama, kad maždaug 30 GB dydžio aukštos kokybės filmas bus perkeliamas į nešiojamąjį įrenginį daugiausiai per pusantros minutės. Na, o šiuo metu tam gali prireikti 15 min.
Naujoji sparta bus pasiekta ne tik papildomais penkiais kontaktais. Pats duomenų perdavimo kabelis bus optinis – su šviesolaidžiu viduje. Varinės gyslelės nebepajėgios pakelti tokios spartos.
Tiesa, toli gražu ne visi įrenginiai patys bus pakankamai spartūs, kad galėtų išnaudoti naujosios jungties galimybes. Nemažai pigesnių „raktukų“ ar grotuvų nepasiekia ir trečdalio USB 2.0 spartos. Pirmasis trečiosios versijos taikinys greičiausiai yra išorinės duomenų kaupyklos bei vaizdo įrašymo įrenginiai, kur yra aktualiausia kuo sparčiau „perpumpuoti“ didelius kiekius duomenų.
Daugiau
Visos USB jungtys yra suderinamos su senesnėmis versijomis. Antrosios versijos įrenginys gali būti įjungtas į pirmosios versijos lizdą. Tik sparta bus atitinkamai mažesnė. Toks pat „atgalinis“ suderinamumas yra planuojamas ir trečiojoje USB versijoje. Tačiau pati jungtis keičiasi. Išlieka senieji keturi kontaktai – du duomenims perduoti ir du elektros energijai tiekti. Jie bus naudojami suderinimui su senesnėmis jungtimis. O naujoji jungtis, nors ir tokios pačios formos, turės papildomus penkis kontaktus, kurie užtikrins spartesnį duomenų persiuntimą.
Didžiosios kompiuterių gamintojų kompanijos jau atlieka paruošiamuosius darbus. Naujieji „Asus M50“ ir M70 „terabaitiniai“ nešiojamieji kompiuteriai jau turi po dvi naujosios kartos jungtis. Na, ne visai. Faktiškai tos jungtys atlieka vis dar tik antrosios versijos darbą. Tačiau įpjovos naujiesiems penkiems kontaktams jau paruoštos. Tai rodo, kad vos tik galutinė USB 3.0 specifikacija išvys pasaulį, jau bus paruošti gamybai atnaujinti „Asus“ nešiojamieji kompiuteriai. Tiesa, žinant šių paruoštų lizdų skaičių galima įtarti, kad kurį laiką tik dalis jungčių bus trečiosios versijos. Mat naujoji versija greičiausiai iškart nepakeis senosios, o ir dalis jungčių vietoj visų sutaupys šiek tiek gamybos išlaidų.
Efektyviau
Trečioji versija taip pat žada papildomus energijos sąnaudų rodiklius: duomenims perduoti jos turėtų būti sunaudojama gerokai mažiau nei dabartinėse versijose. Tai bus pasiekta tiek didinant duomenų apsikeitimo protokolo efektyvumą, tiek naudojant optines technologijas. Kiek konkrečiai bus sumažintos energijos sąnaudos, kol kas neaišku.
Naujasis protokolas turėtų palengvinti ir kompiuterio procesoriaus darbą. USB 2.0 standartas pelnytai kritikuojamas už tai, kad intensyviai dirbantys įrenginiai naudoja ir didelę dalį procesoriaus ciklų. Iš dalies šią problemą apglaistė pačių procesorių galios didėjimas. Tačiau tai tik laikinas problemos apėjimas, o ne sprendimas.
Nežinomieji
Kadangi standartas dar nepatvirtintas, yra ir daug nežinomųjų. Ta pati procesoriaus apkrova – nelabai aiškus faktorius. Juk natūralu, kad padidėjus jungties pralaidumui procesoriui taip pat teks doroti didesnius duomenų kiekius. Ar naujasis protokolas palengvins procesoriaus darbą, lieka neaišku. Nežinia ir kiek apskritai efektyviai bus galima dirbti prognozuojama sparta. Natūralu pageidauti didesnės spartos, bet visiškai nesinori ir dešimt kartų labiau apkrauto procesoriaus.
Po pirmųjų USB 3.0 demonstracijų ilgai nebuvo aišku ir koks duomenų perdavimo kabelio ilgis bus leistinas. Dabar, regis, apsistota ties 2 m ilgio optiniu kabeliu. Taip pat nežinia, kokį energijos kiekį tieks naujoji jungtis – ar tokį patį, kaip dabartinė versija, ar kitokį. Kol kas nėra aiškus ir įrenginių skaičius, kurį bus galima sujungti į vieną kanalą. Tad kol specifikacija bus galutinai užbaigta, dar daug kas gali ir pasikeisti.
Konkurencija?
Teoriškai USB 3.0 turi konkurentą – naujai patvirtinto IEEE 1394c standarto „FireWire“ jungtį, kuri siūlo nemažai smulkių pakeitimų ir suderinamumą su RJ45, standartine tinklo jungtimi. Tačiau nors šis standartas patvirtintas jau 2007-ųjų birželį, rinkoje taip ir nepasirodė nė vienas su juo suderinamas įrenginys. „FireWire“ jungtis kai kuriais atžvilgiais yra tobulesnė už USB, kad ir tuo, jog neapkrauna centrinio procesoriaus. Tačiau jos įgyvendinimas brangesnis, o USB įrenginių yra kur kas daugiau. Tad vis dėlto realios konkurencijos nėra.
Kas toliau?
Kol kas ramiai galime laukti naujosios jungties versijos. Dėl turimų įrenginių galime nesijaudinti, jungtis bus su jais suderinama. Galų gale, naujuose kompiuteriuose, kaip ir antrosios versijos laikais, bus ir senesnės versijos jungtys. Na, o kai pasirodys pirmieji greitesni įrenginiai, tikėsimės, kad naujoji jungtis nepakels jų kainos.
Saulius Pakrijauskas
