Niukastlio (Didžioji Britanija) universiteto mokslininkai sukūrė naują belaidžių jutiklių rūšį, kurie gali atlaikyti temperatūrą iki 900 laipsnių pagal Celsijaus skalę. Juos ateityje bus galima įgręžti į ugnikalnių uolienas ir pagal jų generuojamus signalus kurti efektyviau veikiančias perspėjimo apie galimą išsiveržimą sistemas.
Geologams neabejotinai patiktų galimybė pažvelgti į tai, kas vyksta aktyvių ugnikalnių gelmėse. Tačiau būtent tai, kas daro juos įdomius – gebėjimas išmesti superkarštos ir supergrėsmingos visa naikinančios materijos sankaupas – riboja galimybes juos tirti iš arti. Tačiau naujasis belaidis jutiklis šią situaciją gali pakeisti. Jam pagaminti panaudota karščiui labai atspari medžiaga – silicio karbidas. Ji ne tik gali ištverti „pragariškas“ temperatūras: jos pagrindu pagaminta elektronika tokioje nesvetingoje aplinkoje gali netgi tęsti savo darbą.
Patalpinti krateryje, silicio karbido jutikliai galėtų realiuoju laiku stebėti nedidelius dujų (pavyzdžiui, sieros dioksido) koncentracijos pokyčius, o informaciją perduotų į saugiu atstumu įrengtą komunikacijų centrą. Pagal tokių dujų srauto pokyčius geologai ir vulkanologai galėtų tiksliau prognozuoti galimą ugnikalnio išsiveržimą, o tai suteiktų gyventojams daugiau laiko pasišalinti iš pavojingos zonos, o gelbėtojams - daugiau laiko pasiruošti katastrofos pasekmių likvidavimui.
Ugnikalniai nėra vienintelė vieta, kur praverstų silicio karbido jutikliai. Jų atsparumas stipriai spinduliuotei gali atverti kelią į jų panaudojimą branduolinėje energetikoje. Be to, jutikliai galėtų būti įrengiami tokiose vietose, kur duomenis būtų aktualu fiksuoti netgi kokios nors katastrofos atveju – gaisro, žemės drebėjimo ar kokio nors kito kataklizmo atveju.
