Tyrimo duomenys rodo, jog sunkieji viduramžiški šarvai galėjo labai varginti karius ir tiesiogiai lemti mūšių baigtis.
Mokslininkai stebėjo bėgimo takeliu ėjusius savanorius, apsišarvavusius XV a. šarvų kopijomis, rašo bbc.co.uk.
Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamųjų energijos suvartojimas buvo milžiniškas. Daugiausia krūvio teko kojoms. Sunkiųjų šarvų poveikis, pasak mokslininkų, galėjo turėti įtakos Aginkorto mūšio baigčiai.
Mokslininkų teigimu, jų duomenys rodo, kad apsišarvavę prancūzai, turėję per purviną lauką judėti link anglų linijos, šio ėjimo buvo nuvarginti ir turėjo mažai galimybių laimėti.
Tyrimo vadovas dr. Grahamas Askew teigė, kad šarvų komplektai sveria nuo 30 iki 50 kilogramų, o tai yra milžiniška juos dėvinčio žmogaus kūno masės dalis“. Vėlyvaisiais viduramžiais Europoje sunki mūšio apranga dažniausiai būdavo konstruojama iš sujungtų plieno plokščių, dengiančių karį nuo pirštų galų iki galvos.
Norėdami atlikti įvertinimą, mokslininkai paprašė keturių asmenų apsirengti tiksliomis Anglijos, gotikinės Vokietijos ir Italijos karių šarvų kopijomis bei judėti ant bėgtakio.
Mokslininkai nustatė, kad ėjimas ir bėgimas apsišarvavus reikalavo dukart daugiau energijos nei tie patys veiksmai visiškai be šarvų. Mokslininkai teigia, kad jų surinkta informacija teikia tam tikrų įžvalgų į mūšio lauko mainus tarp apsaugos bei judrumo ir ištvermės.
Mokslininkas sakė: „Įdomu pastebėti, kad XVI a. sukurti šarvai buvo be blauzdų apsaugų – tos dalies, kuri, kaip nustatėme, smarkiai didino judėjimo kainą“.