Beveik visi naudojantys failų dalinimosi paslaugą „BitTorrent“ norėdami parsisiųsti naujausią filmą arba muziką tikriausiai yra stebimi, rodo JK tyrėjų atliktas tyrimas, rašo BBC.
Birmingemo universiteto atliktas tyrimas rodo, kad nelegalus duomenų dalintojas, besisiunčiantis populiarų turinį, yra užfiksuojamas per tris valandas.
Autorinių teisių savininkai gali naudoti duomenis bandydami užkirsti kelią nelegaliems siuntimams.
Tam, kad naudotojas būtų pastebėtas, jam nereikia siųstis labai daug duomenų.
Tyrimas rodo, kad patį populiariausią turinį besisiunčiantys naudotojai bus pastebėti per kelias valandas ir jų duomenys užfiksuoti. Mažiau populiarus turinys taip pat sekamas, tik ne taip dažnai.
Tyrimas identifikavo apie 10 skirtingų stebėjimų firmų, fiksuojančių turinį. Kelios jų – autorinių teisių priežiūros organizacijos, saugumo firmos ir netgi kitos tyrėjų laboratorijos.
Tačiau šešis didžiausius stebėtojus buvo sunkiau identifikuoti, nes už jų esančios įmonės naudojosi trečiųjų šalių paslaugomis.
Daktaro Tomo Chothia teigimu, nėra iki galo aišku, kodėl toms firmoms reikia tiek daug duomenų. Pasak tyrėjo, galbūt jos mano, kad duomenys joms padės ateityje.
Kai kurie autorinių teisių savininkai Europoje ir JAV naudoja stebėjimo firmų surinktus adresus, kad galėtų iš interneto tiekėjų gauti fizinius adresus ir kreiptis į teismą.
Tačiau T. Chothia teigia, kad šiuos stebėtojų duomenis būtų sudėtinga panaudoti teisme.
Esą būtų galima įrodyti, kad užfiksuotas IP adresas naudojosi „BitTorrent“ programa, tačiau stebėjimo programos neįrašo, kokie duomenys buvo siųsti tuo adresu.
Advokatai jau seniai abejoja, ar įrodymai, surinkti iš IP adreso, gali būti naudojami teisme, nes adresas nurodo interneto jungtį, kuria buvo nelegaliai siunčiami duomenys, o ne konkretų asmenį.
