Išaiškinta pauzių trukmė gali padėti kuriant įvairias kalbos technologijas – toks tyrimas ypač aktualus kalbos sintezatorių kūrėjams. Siekiant kuo natūralesnės dirbtinės kalbos, joje tarp skirtingų teksto lygmenų (pastraipų, sakinių, frazių ar žodžių) turėtų atsirasti skirtingos trukmės pauzės. Sukūrus kuo ritmiškesnės, malonesnės klausytis kalbos sintezatorių, pagerėtų tiek žmonių su regos negalia, tiek kitų su tokia kalba susiduriančių žmonių kasdienybė.
Vidutinė pauzės trukmė – pusė sekundės
Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto studentė Eidmantė Kalašinskaitė pusmetį vykdė tyrimą „Lietuvių kalbos žodžių fonetinis ir prozodinis savarankiškumas“. Ištyrus garsinę medžiagą, paaiškėjo, kad lietuviškų pauzių trukmė varijuoja nuo 0,005 s iki 1 s, tarp sakinių vidutiniškai darant maždaug 0,5 s, o tarp pastraipų – nuo 0,7 s iki 1 s trukmės pauzes. Vadinasi, ne tik skaitant tekstą, bet ir klausant jo įrašo, galima atskirti skirtingus teksto lygmenis vieną nuo kito.
„Pauzes tiriu jau ne vienerius metus. Kai reikėjo rinktis pirmojo kursinio darbo temą, nusprendžiau priimti iššūkį ir parašyti darbą iš fonetikos srities, kuri tuo metu atrodė išties gąsdinanti. Nenumaniau, kad pauzės taip įtrauks: nei antrajam kursiniam, nei baigiamajam bakalauro darbui, o taip pat – ir moksliniam tyrimui temos galvoti nebereikėjo – buvo aišku, kad ir toliau „draugausiu“ su pauzėmis“, – pasakojo E. Kalašinskaitė.
Netobulumo paieškos tartyje
Pirmasis žingsnis, kurio ėmėsi tyrimą „Lietuvių kalbos žodžių fonetinis ir prozodinis savarankiškumas“ rudenį pradėjusi studentė – garso įrašai. Tyrime dalyvavę asmenys perskaitė po šešis 2–3 psl. ilgio tekstus. Tuomet 5 val. trukmės garso įrašai buvo transkribuoti: sužymėti kirčiai, netaisyklingo kirčiavimo atvejai, žodžių ar jų dalies pakartojimai, užsikirtimai, pašaliniai garsai, žodžių šliejimo ypatybės, įvairūs netikslumai.
„Nė vienas tekstus skaitęs asmuo nebuvo profesionalus diktorius, skyrėsi jų skaitymo balsu įgūdžiai, todėl ir garso įrašų neatitikimai su užrašytu tekstu buvo skirtingi. Visus įrašus teko klausyti ne po vieną kartą, fiksuoti vis naujai pastebėtus netikslumus. Tai užėmė ne tik daugiausiai tyrimo laiko, bet ir labiausiai vargino – pusę dienos pasiklausius skaitomo vis to paties teksto, neretai jis sapnuodavosi naktimis“, – teigė E. Kalašinskaitė.
Žodžių šliejimo reikšmė
Tyrimu siekta išsiaiškinti, ar pauzių tarp žodžių nebuvimas gali būti patikimas žodžių šliejimo rodiklis. Žodžių šliejimas – tai kai pauzės nedaromos, o įvairios dalelytės, jungtukai, prielinksniai bei įvardžiai „prikabinami“ prie ilgesnių žodžių. Skirtingose kalbose žodžių šliejimas vyksta kitaip: pavyzdžiui, anglų kalboje kai kurie klitikai (taip vadinami tie trumpieji žodžiai) yra sutrumpinami ir tiesiog tampa juos prisijungiančio žodžio dalimi (pvz., is, have, not). Lietuvių kalboje tokių trumpinimų būti negali – reikia tarti visus žodžius. Tačiau klitikai, ištarti prieš arba po ilgesnio žodžio, praranda kirtį, todėl du žodžiai tarsi susijungia. Tarp jų atsiradusi pauzė skambėtų nenatūraliai.
Pasak humanitarės, sutelkus dėmesį į pauzes labiausiai stebino tai, kad tarp sakinių neretai pasitaikė panašaus ilgio ar net ilgesnės pauzės nei tarp pastraipų. Tai reiškia, kad nors dažniau tarp pastraipų stabtelima ilgesniam laikui, kartais pauzės trukmę gali nulemti ne tik vizuali teksto atskirtis, bet ir kiti veiksniai – prasminiai teksto ryšiai, skaitymo įgūdžiai, netgi tam tikros skaitovo intencijos (pavyzdžiui, prieš paskutinį sakinį stabtelima ilgiau siekiant sutelkti klausytojų dėmesį į teksto pabaigą).
Finansuoja Europos Sąjunga
2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ tikslas – tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.
Studentų moksliniai tyrimai – tai rudens ir pavasario semestrais laisvu nuo auditorinių užsiėmimų metu pagal individualią programą atliekami moksliniai tiriamieji darbai, vadovaujant tyrimų vadovui. Veiklos trukmė – 6 mėnesiai.
Finansuoja Europos socialinis fondas:
