Penktadalis mūsų šalies gyventojų dirba pusiau lanksčiai arba lanksčiai – neprisirišdami prie konkrečios darbo vietos ir pasirinkdami sau patogiausią laiką. Dar tokia pat dalis (20 proc.) darbuotojų galėtų ir norėtų dirbti lanksčiai, tačiau kol kas neturi tokios galimybės dėl nusistovėjusių įmonės tradicijų ir vidinės kultūros. Tokius rezultatus atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas dirbančių šalies gyventojų tyrimas dėl darbo grafiko lankstumo.
„Lankstus darbo stilius suteikia daugiau pasitenkinimo darbuotojams savo darbo vieta, leidžia sutaupyti daugiau laiko, palaikyti teigiamą darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Dėl to darbuotojai geriau atlieka savo darbo užduotis, auga įmonės produktyvumas. Tiesa, aptardami lankstų darbo stilių, mes daugiausiai kalbame apie tuos informacijos vadybininkus, kurie daugiau nei 75 proc. savo darbo užduočų atlieka asmeninių ar nešiojamų kompiuterių bei planšečių pagalba. Tokiems darbuotojams visame pasaulyje suteikiama dagiau lankstumo ir planavimo laisvės, – sako „Microsoft“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Aleksandras Golod. – Lietuvoje lankstus darbo stilius kol kas dar nėra labai paplitęs, tačiau neabejoju, kad dėl technologinės ir infrastruktūros pažangos vis daugiau įmonių atras tokio darbo privalumus ir suteiks savo darbuotojams daugiau planavimo laisvės“.
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje 8 iš 10 darbuotojų dirba fiksuotoje vietoje pagal nustatytas darbo valandas, tačiau net ketvirtadalis iš jų pagal savo darbo pobūdį galėtų dirbti lanksčiai – dalį užduočių atlikti namuose, dirbti iki arba po oficialių darbo valandų.
„Priežastys, kodėl galintys dirbti lanksčiai darbuotojai to nedaro, daugiausiai yra susijusios su įsitikinimais – įmonės ir darbuotojai yra tvirtai įsikibę į savo fizines darbo vietas, jiems tiesiog trūksta informacijos kaip lankstus darbo stilius gali prisidėti prie veiklos efektyvumo ir asmeninės gerovės. Darbuotojai, dirbdami lanksčiai, gali lengviau derinti asmeninį gyvenimą ir darbo veiklą – pavyzdžiui, pasirinkti tinkamiausią laiką kelionei į darbą, kuomet gatvėse yra mažiausiai kamščių, slaugyti namuose sergančius vaikus, dirbti iš namų dėl sveikatos problemų“, – komentavo A. Golod.
37 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog lanksčiai dirbti jiems neleidžia nusistovėjusios įmonės tradicijos ir vidinė kultūra. Trečdalis Lietuvos darbuotojų sakė, jog darbas pastovioje vietoje nustatytu darbo laiku jiems patiems yra patogesnis. Dar 25 proc. tyrimo dalyvių kaip priežastį, kodėl nedirba lanksčiai, įvardijo ribotas technines ir technologines galimybes, o 20 proc. jų – neigiamą vadovybės požiūrį į dirbančius tokiu būdu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorės pavaduotoja Eglė Radišauskienė sako, kad darbo santykiuose labai svarbu, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys rastų geriausią bendradarbiavimo būdą, kurtų gerą tarpusavio santykį, tad lankstus požiūris į darbo sąlygas tam gali puikiai pasitarnauti. „Žinoma, taip pat labai svarbu, kad darbo santykiuose būtų išlaikytas balansas su socialinėmis garantijomis, neprasilenkta su esminiais darbo teisės principais“, - sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.
Gegužės 31 d. visame pasaulyje minima „Lanksčiojo darbo stiliaus diena“. Skatinant lankstaus darbo plėtrą, šiandien mūsų šalyje įgyvendinama kasmetinė antroji „Lanksčiojo darbo stiliaus diena“, kuri paskutinę gegužės dieną minima daugelyje Europos šalių ir JAV. Jos metu bendrovė TEO suteikia Lietuvos gyventojams galimybę nemokamai naudotis interneto ryšiu „ZEBRA belaidis“ beveik 3000 viešųjų erdvių visoje šalyje. Nemokamo prisijungimo prie „ZEBRA belaidis“ tinklo duomenys: prisijungimo vardas – dirbu, slaptažodis – efektyviai.
Lietuvos darbuotojų lanksčiojo darbo įpročių tyrimą šių metų balandžio mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1008 respondentai, apie lankstųjį darbą atsakinėjo tik dirbantys šalies gyventojai, sakoma pranešime.
