Kuomet 2010 metų fizikos Nobelio premija atiteko dviems mokslininkams, tyrinėjusiems grafeną, ši medžiaga susilaukė didžiulio susidomėjimo.
Bendradarbiaudamas kartu su kolegomis iš Pietų Korėjos, Frederikas Volfas Fabrisas (Frederik Wolff-Fabris), besidarbuojantis Helmholco Drezdeno-Rosendorfo tyrimų centre (Vokietija), visai neseniai aptiko ir išnagrinėjo medžiagą, kuri savo fizikinėmis savybėmis primena grafeną. Jos sandara taip pat turi panašumo su geležies pniktidais (aukštatemperatūriais superlaidininkais). Neabejojama, jog šis darinys yra labai perspektyvus, kadangi dėl palankaus jį sudarančių elementų išsidėstymo periodinėje elementų lentelėje kai kuriuos atomus labai nesunku pakeisti kaimyniniais atomais. Tai leistų sukurti naujas medžiagas, pasižyminčias superlaidumu, magnetiškumu arba topologinių izoliatorių savybėmis.
Kiek anksčiau šiais metais Junas Sungas Kimas (Jun Sung Kim) iš Pietų Korėjos atvyko į Helmholco Drezdeno-Rosendorfo tyrimų centro Stiprių magnetinių laukų laboratoriją, kad išanalizuotų keliolika bandinių itin stipriuose magnetiniuose laukuose. Jam ir kolegai F. Fabrisui labai nuskilo, mat paaiškėjo, jog tyrinėtasis stroncio mangano bismutas SrMnBi2 elgiasi labai panašiai kaip magiškasis grafenas.
Dėl savo sandaros ir šią medžiagą sudarančių elementų išsidėstymo periodinėje elementų lentelėje ją labai nesunku legiruoti kitais atomais. Kuomet į junginio struktūrą įterpiami papildomi kitos rūšies atomai, keičiasi fizikinės medžiagos savybės. Tai gali reikšti, jog pavyks sukurti naujus magnetus arba superlaidininkus.
Stroncio mangano bismutu taip pat domisi ir kitos tyrėjų grupės, tačiau tik ultrastiprių magnetinių laukų panaudojimas leido gauti tokius tikslus rezultatus, tad nenuostabu, jog jie publikuoti žurnale „Physical Review Letters“. Kiek vėliau šiais metais J. Kimas sugrįš į Drezdeną, kad kartu su kolega F. Fabrisu galėtų atlikti papildomus eksperimentus.
