Mėnulyje japonų atrasta gili ir plati ola ateityje gali tapti prieglobsčiu „moderniems urviniams“, atvykusiems iš Žemės kolonizuoti jos palydovo.
Japonijos kosminio zondo „Kaguya“ perduotos Mėnulio paviršiaus nuotraukos padėjo šios šalies kosmoso tyrimų agentūros JAXA mokslininkams Marius Hills regione aptikti atvirą angą, vedančią į požemį. Apie tai buvo pranešta praėjusių metų spalio mėnesį, tačiau dabar žurnale „Geophysical Research Letters“ savo atradimą plačiau pristatę JAXA mokslininkų grupės, vadovaujamos Junichi Haruyama, atskleidė daugiau informacijos apie šį geologinį darinį, praneša „Space.com“.
Anot mokslininkų, nustatyta, kad ši anga veda į maždaug šiuolaikinio miesto kvartalo dydžio vertikalią olą, kurioje tilptų vidutinio aukščio dangoraižis. Anga yra beveik apvalios formos, jos skersmuo – maždaug 65 metrai, o gylis – 80 – 88 m. Manoma, kad tai įgriuvusios lavos vamzdžio, veikiausiai susidariusio prieš milijardus metų, kai Mėnulis buvo šiltesnis ir jame veikė ugnikalniai, liekanos.
Pasak leidinio, erdvaus požeminio tunelio Mėnulyje atradimas gali būti ypač naudingas po to, kai pasirodė pranešimų apie Mėnulyje aptikto vandens ir vandens ledo pėdsakus. Tai suteikė vilčių, kad ateityje Mėnulyje būtų galima pastatyti nuolatinę gyvenamąją bazę būsimiesiems kolonistams. Be to, natūrali požeminė ertmė gali apsaugoti pirmuosius Mėnulio gyventojus nuo kosminės radiacijos ir meteoritų smūgių.
„Kadangi lavos vamzdžiai gali apsaugoti nuo atšiaurių aplinkos sąlygų Mėnulio paviršiuje, tokios geologinės struktūros vieną dieną gali pasitarnauti mėnulio bazių statybai“, - teigiama Japonijos mokslininkų pranešime. Pasak jų, požeminiai kanalai, kuriais kažkada tekėjo lavos srautai, Žemėje yra įprastas dalykas. Specialistai ilgai ginčijosi apie tokių lavos vamzdžių egzistavimo Mėnulyje galimybę, tačiau iki šiol nebuvo jokių tvirtų įrodymų, patvirtinančių tokios prielaidos pagrįstumą.
