Naujosios Meksikos universiteto Meteoritikos instituto vadovas Karlas Agee sulaukia daugybės skambučių, siuntinių ir el. laiškų iš žmonių, tvirtinančių, jog aptiko meteoritą.
Agee liūdesiui, daugelis radinių yra paprasčiausios uolienos, kurias jis vadina „meteorų klaidomis“. Mokslininkas sutiko trylikametį Janseną Lyonsą prieš dvi savaites. Paauglys kartu su savo mama atėjo į institutą nešinas didžiuliu gabalu, kaip berniukas pats pavadino – beveik kilogramu kosmoso uolienos, kurią jis aptiko nežinomoje vietoje Albukerkės priemiestyje Rio Ranče.
Skeptiškai nusiteikęs Agee apžiūrėjo radinį. Pakankamai įsitikinęs ir išanalizavęs radinį, jis šią savaitę patvirtino, kad jaunuolis surado didelį „L6 paprastojo chondrito“ gabalą, kuris, Agee apskaičiavimu, žemėje gulėjo apie 10 000 metų. Los Andželo „Times“ dienraščiui Agee teigė, jog po džiaugsmingų šūksnių jis paskatino paauglį ateityje tapti mokslininku – esą pastarasis susilauktų neabejotinos sėkmės šioje srityje. „Meteoritai – retas reiškinys, kurį sunku aptikti. Dažniausiai jie randami puikiai žinomose apylinkėse, veikiančių kraterių vietose arba iškasenų regionuose, todėl žmonės žino kur jų ieškoti“, - Agee pasakojo „Times“. „Tačiau, atvirai kalbant, surasti meteoritą pėsčiomis, naudojant savadarbį metalo detektorių – jau nekalbant apie berniuko amžių – gana nepaprasta. Šis vaikas tikrai sumanus. Jis savarankiškai mokėsi namuose ir kada nors taps puikiu mokslininku“.
Jansenas rado meteoritą praėjusį rugsėjį. Jis teigia, jog meteoritais susidomėjo dar 2008 m. po to, kai perskaitė knygą, kuri priklausė jo broliui. Nuo tada susižavėjimas padidėjo iki tokio lygio, kad paauglio senelis galiausiai sukūrė metalo detektorių anūkui, kuris pagelbėtų tyrinėjimuose. Jansenas dabar turi tris metalo detektorius. „Aš apžiūrėjau kiekvieną uolieną mūsų kieme po kelis kartus“, - teigė paauglys. Tačiau kai praeitais metais surado meteoritą vienoje vietoje, kurios šeima nenori atskleisti, berniukas teigė, jog jautė aptikęs kažką ypatingo. Uoliena turėjo unikalų plutos susilydymą ir jos kilmę išduodantį juodą sluoksnį.
Meteoritai yra asteroidų, o kartais ir kometų liekanos, kurios nukrenta iš dangaus ant Žemės paviršiaus. Janseno radinys yra antras labiausiai paplitęs tipas, susidedantis iš nikelio ir geležies metalų. Nepaisydamas daugelio žmonių abejonių radinio tikrumu, jaunuolis kreipėsi į universiteto meteoritų institutą, kuris buvo uždarytas keliems mėnesiams. „Pažadėjau savo mamai, kad jei kas nors sakytų, jog tai ne meteoritas, aš įrodyčiau jiems, jog jie klysta“, - teigė berniukas. Jansenas laiko meteoritą savo namuose, nors mažas gabaliukas bus eksponuojamas muziejuje. „Mano nuomone, būtų didelė gėda jį parduoti“, - sako paauglys.
Agee iki šiol yra nustebintas, kad šis meteoritas tiesiog nukrito jam tiesiai į rankas. „Tai gražaus dydžio pavyzdys“, - teigia jis. „Tai ne riedulys, bet ir ne mažytis akmenukas. Tai kažkas, ką galima laikyti rankoje.“ Mokslininkas tvirtina, jog uoliena bus pavadinta Rio Rančo meteoritu. Meteorai niekada nevadinami jų radėjų vardais. „Asteroidai – galbūt, bet meteoritai visada gauna jų radimo vietos vardą“. Agee teigė, jog jis nebuvo tikras ar Jansenas tuo nusivylė. „Nesvarbu kokiu vardu jis bus pavadintas, svarbiausia, jog tai – nuostabus radinys“, - teigia mokslininkas.
