Kas mus daro žmonėmis?
Mažiausiai prieš 7 milijonus metų mūsų protėviai atsiskyrė nuo artimiausių gyvenančių giminaičių – šimpanzių. Didžiąją dalį šio laiko jie buvo panašūs į beždžiones, plaukuoti miškų gyventojai mažomis smegenimis ir atitinkamai nesudėtingu elgesiu. Tada, maždaug prieš 2 milijonus metų, viskas pasikeitė. Paėmėme evoliuciją į savo rankas, pradėjome žmonijos istoriją pakeitusias – ir padariusias mus dabartinėmis labai moderniomis beždžionėmis – inovacijas.
1. Ugnis
Ankstyviausi mūsų protėviai gal ir vaikščiojo stačiomis, tačiau jų galvos buvo mažos, dantys dideli, o rankos ilgos. Niekas iš tiesų nežino, kodėl jie ėmė darytis panašesni į žmones, bet skirtingai nuo kitų rūšių kūnų, kuriuos formuoja natūrali atranka, mūsiškį galėjo būti formuoti mūsų pačių sumanumas.
Štai teorija. Ankstyvieji homininai maitinosi kietu, neapdorotu maistu, kurio pasisavinimui reikėjo daug kramtyti ir virškinti. Tai pasikeitė, kai jie pradėjo valdyti ugnį ir maisto ruošimą. Karštis suminkština maistą ir sunkiai virškinamas skaidulas paverčia lengvai pasisavinamais cukrumis. Didelių dantų ir ilgo žarnyno nebereikėjo ir per daugelį kartų̃ jie palengva sumažėjo. Kiti dalykai irgi susitraukė. Kadangi ugnis atbaido plėšrūnus, mūsų protėviams nakčiai nebereikėjo ropštis į medžius ir nebereikėjo tokių ilgų rankų laipiojimui. Galiausiai, sumažėjusių kūno dalių sąskaita sutaupyta energija atiteko galvai; pradėjo augti smegenys. Kitaip tariant, Homo erectus atrodė kaip mes, nes ruošė maistą kaip mes.
Richardas Wranghamas iš Harvardo universiteto – pagrindinis šios hipotezės gynėjas. „Nemačiau jokių alternatyvių pasiūlymų, iš kur H. erectus gavo mažus krūminius dantis, mažą žarnyną ir miegojimą ant žemės,“ sako jis. Bet ši idėja turi savų problemų. Akivaizdžiausia yra ta, kad nors anatominiai pokyčiai prasidėjo prieš ~2 milijonus metų, seniausiems kontroliuojamo ugnies naudojimo ženklams tėra 1 milijonas. „Kepimo hipotezė man patinka,“ sako Michaelas Chazanas iš Toronto universiteto Kanadoje, kurio komanda 2011 m. atrado senovines pelenų ir degintų kaulų sankaupas urve Pietų Afrikoje. „Bet H. erectus ugnimi maisto ruošimui galėjo naudotis mažiau [nei vėlesnės žmonių rūšys].“
Alternatyvi idėja smegenų augimą priskiria perėjimui prie mėsos valgymo, suteikusio maistingesnę dietą. Pagal ją H. erectus buvo įgudęs medžioklis. ūsų kūnai išties atrodo prisitaikę vaikytis grobį kol šis visiškai išsenka. Bet kita senovės žmonių inovacija pakeitė medžioklės taisykles – ir tikriausiai žmonių bendruomenių prigimtį.
