Žmogaus kūnas yra itin sudėtingas ir įdomus darinys. Bet kas nutinka tuomet, kai žmogaus organizmo sveikata pradeda blogėti, kol galiausiai jo kūnas akis į akį susiduria su mirtimi? Kas būna tada, kai žmogaus organizmo ląstelės daugiau nebesidalija? Dar prieš paskutinį žmogaus atodūsį galima matyti tam tikrus neįprastus jo organizmo funkcionavimo požymius. Internetinis tinklalapis „Listverse.com“ pateikia dešimt žmogaus organizmo reiškinių, kurie nutinka priešmirtinėje ir pomirtinėje stadijose. Perspėjame, kad kai kurie sąraše aprašomi reiškiniai yra gana trikdantys ir šiurpūs.
10. Priešmirtinis gargimas
Priešmirtiniu gargimu vadinamas reiškinys, kuomet mirštantis pacientas ima skleisti šiurpinančius garsus. Tokia žmogaus organizmo reakcija įvyksta todėl, kad priešmirtinėje stadijoje žmogus praranda atsikosėjimo ir nurijimo refleksus, todėl žmogaus gerklėje ir plaučiuose prisikaupia labai daug seilių. Nors dažniausiai pacientui tai nesukelia skausmo, bet jo skleidžiamas gargimo garsas skamba itin gąsdinančiai ir nemaloniai.
9. Cheyne-Stokes kvėpavimas
Cheyne-Stokes sindromas – itin neįprastas žmogaus kvėpavimo būdas, kuomet labai dažną kvėpavimą pakeičia visiško nekvėpavimo (apnėjos) periodai. Taip nutinka tuomet, kai žmogaus širdis yra itin nusilpusi, todėl organizmui yra būtina hiperventiliacija (tai lemia neįprastai dažną žmogaus kvėpavimą). Sparčiai kvėpuodamas žmogus netenka daug energijos, tad intensyvaus kvėpavimo periodą pakeičia apnėja. O tai reiškia, kad žmogaus organizmas gauna vis mažiau deguonies. Negaudamos deguonies, pradeda žūti žmogaus organizmo ląstelės, vėliau nustoja funkcionuoti organai, kol galiausiai miršta pats žmogus.
8. Defekacija
Mirus žmogui, jo raumenys nustoja gauti energiją. Tokiu atveju atsipalaiduoja jo žarnynas, kas lemia pomirtinę defekaciją (tuštinimąsi). Tai nutinka tuomet, jei žmogus prieš savo mirtį buvo neseniai valgęs. Tad pomirtinė defekacija dažniausiai pasireiškia staigios mirties atveju. Kita vertus, defekacijos procesas priklauso ir nuo to, kaip greitai žmogaus organizmas virškina maistą.
7. Lavono sustingimas (Rigor mortis)
Lavono sustingimas – bene geriausiai žinomas pomirtinis žmogaus organizmo reiškinys. Po mirties žmogaus raumenys nustoja funkcionuoti, o tai sukelia jo organizmo kontrakciją. Tad žmogaus lavonas sustingsta nuo kojų pirštų iki galvos. Dažniausiai lavonas pradeda stingti praėjus 1 – 3 valandoms po mirties, o sustingimas pradeda nykti, praėjus maždaug parai. Po mirties sustingsta netgi lavono akies vokai. Kadangi yra paveikiami visi žmogaus organizmo raumenys, Rigor mortis stadijoje yra galimas lavono širdies padidėjimas bei pomirtinis sėklos išsiliejimas.
6. Pomirtinė hipostazė (Livor mortis)
Pomirtinė hipostazė pasireiškia, kuomet žmogaus lavono oda yra nusėjama violetinio ir raudono atspalvio dėmėmis. Raudonos dėmės neatsiranda tose kūno vietose, kurios turi sąlytį su kokiu nors pagrindu ar yra prispaustos, mat tose vietose žmogaus kapiliarai yra prislegiami. Būtent dėl tokio skirtumo koroneriai gali lengviau išsiaiškinti žmogaus mirties aplinkybes – žmogaus kūno poziciją, kurioje jį ištiko mirtis, ir apytikslį mirties laiką. Dažniausiai pomirtinė hipostazė prasideda, praėjus 1 – 2 valandoms po mirties.
5. Lavono atšalimas (Algor mortis)
Po žmogaus mirties jo lavonas pradeda šalti. Tiesa, lavono vėsimas vyksta tik tuomet, jei aplinkinė oro temperatūra yra žemesnė nei mirusio žmogaus organizmo. Be to, lavono atvėsimo lygis priklauso ir nuo kitų sąlygų: vietos, kur numirė žmogus (saulės ar pavėsio), ir jo aprangos. Apkūnesnių žmonių lavonai atšąla lėčiau nei, pavyzdžiui, kūdikių, kurių lavonai atvėsta itin greitai. Dažniausiai visiškas žmogaus lavono atšalimas užtrunka maždaug 24 valandas – tuomet jo temperatūra pasiekia aplinkos temperatūrą.
„Tache noire“ pažodžiui reiškia „juodą tašką“. Tai reiškinys, kuomet po žmogaus mirties jo akies obuolyje atsiranda tamsiai raudonas horizontalus dryžis. Natūraliomis sąlygomis akių obuolių drėgnumą palaiko nuolatinis žmogaus mirkčiojimas. Bet jei po žmogaus mirties jo akių vokai nėra užmerkiami, tuomet ant jo akių obuolių įprastai susiformuoja minėtieji tamsiai raudoni dryžiai. Be to, dėl panašios priežasties (atviro sąlyčio su oru) gali patamsėti ir lavono liežuvis.
3. Pomirtinis skystų išskyrų pašalinimas
Šis reiškinys nutinka, kuomet iš žmogaus lavono nosies ar burnos ima tekėti labai dvokiantis, raudonai rudas skystis. Dažnai klaidingai manoma, jog tai būna sukelta smegenų pažeidimų, o tekantis skystis yra paprasčiausias kraujas. Dažniausiai šis reiškinys nutinka, kuomet žmogaus skrandyje ir žarnyne prisikaupia itin daug dujų. Tuomet mirusio žmogaus pilvo ertmė tampa labai įtempta ir išsipučia. Galiausiai dėl didelio spaudimo pilve iš žmogaus burnos, nosies ar vaginos ima tekėti dvokiantis, su krauju sumišęs skystis. Įvertinant šį reiškinį, galima išsiaiškinti tikslų žmogaus mirties laiką.
2. Pomirtinis odos atsilupimas
Šio reiškinio metu atsiskiria ant lavono pirštų ir šalia nagų esanti oda. Taip nutinka todėl, jog žmogaus kaklo ir galūnių srityje prisikaupia didelis kiekis dėl audinių puvimo susiformavusių dujų. Galiausiai dėl didelio tokių dujų kiekio žmogaus galūnėse susiformuoja milžiniškas spaudimas, dvokiančios dujos yra pašalinamos, o žmogaus oda atsiskiria nuo pirštų. Nors nuo lavono galūnių „atšokusią“ odą galima lengvai nuimti, bet pati pirštų oda nėra smarkiai pažeidžiama, tad pirštų atspaudus teismo medicinos ekspertai vis vien gali paimti.
1. Maceracija
Pažodžiui verčiant iš lotynų kalbos, maceracija reikštų „permirkimo sukeltą suminkštėjimą“. Šis reiškinys nutinka kūdikiams, kurie 6 - 9 nėštumo mėnesį miršta motinos gimdoje. Tokių kūdikių lavonėlių irimas skiriasi dėl to, jog jų kūnai „permirksta“ gimdoje esančiame amniono skystyje. Tad jų lavonėliai primena išbrinkusius skenduolių lavonus. Ant mirusio kūdikio lavono susidaro serohemoraginio skysčio suformuotos pūslelės, o jo kaulai tampa labai minkšti ir lankstūs. Jei miręs kūdikis motinos gimdoje yra laikomas dar bent keletą dienų, suskystėja ir lavono smegenys. Bet jei miręs kūdikis iš gimdos yra išimamas per 24 valandas, dėl kūdikio lavono sąlyčio su oru prasideda puvimo, o ne maceracijos procesas.
