Žmonės yra vienintelės gyvos būtybės, juoką naudojančios norint ką nors išjuokti ar įžeisti, teigia mokslininkai.
Mūsų protėviai gyvūnai ir daugelis jų palikuonių juokėsi tuomet, kai jiems buvo linksma, pažymima naujame tyrime. Tačiau per milijonus metų žmonės išmoko, kaip juoką naudoti ir norint ką nors įžeisti, rašo „Telegraph.co.uk.“
Didžiosios žmogbeždžionės, po žemę klajojusios prieš 16 mln. metų, manoma, buvo pirmosios, kurios gebėjo juoktis.
Šiuolaikiniai orangutangai, vienintelė didžiųjų Azijos žmogbeždžionių rūšis, juokiasi, kai jiems linksma, o Afrikos didžiosios žmogbeždžionės, tarp kurių – gorilos ir šimpanzės, suprato, jog juoką galima naudoti norint paveikti kitus, tačiau jos juokiasi tik žaisdamos.
Tačiau žmonės žengė žymiai toliau. Jie juoką naudoja ir neigiamoms emocijoms išreikšti, pavyzdžiui, norint pajuokti ar pasityčioti.
Mokslininkai įrašė besilinksminančių gorilų, šimpanzių ir orangutangų skleidžiamus garsus ir palygino juos su žmonių juoku.
Tyrimui vadovavusi mokslininkė Marina Davila Ross iš Potrsmoutho universiteto teigė: „Žmonės ir Afrikos žmogbeždžionės išmoko geriau naudoti juoką norint paveikti kitus nei Azijos didžiosios žmogbeždžionės. Tačiau per pastaruosius 5 mln. metų kažkas nutiko, o tai reiškia, jog žmonės juoką pasitelkia esant žymiai įvairesnėms situacijoms nei jų protėviai primatai. Juoką galima išgirsti esant bet kokiai žmonių socialinės interakcijos formai“.
Anot tyrėjų, atsižvelgiant į tai, kad juokas naudojamas, pakito ir jo garsas.
„Mūsų stebėjimai atskleidė ryškius skirtumus, kaip juoką naudoja didžiosios Azijos ir Afrikos žmogbeždžionės. Azijos beždžionių juokas panašesnis į cypimą, o Afrikos beždžionių ir žmonių juokas aiškesnis. Remdamiesi turimais duomenimis galime teigti, kad prieš 10-16 mln. metų juokas buvo retai naudojamas garsas. Jis greičiausiai turėjo mažai įtakos kitų elgesiui“, - pridūrė M. Davila Ross.
Tyrėjai taip pat nustatė, jog ir kiti gyvūnai, pavyzdžiui, lapės, besilinksmindamos skleidžia kitokius garsus, tačiau tai nebūtinai yra juokas.
