Paskutinysis praėjusio amžiaus dešimtmetis buvo pats šilčiausias Arkties vandenyno regione per paskutiniuosius 2000 metų, skelbia JAV dienraštis „USA Today“.
Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Science“, liudija, kad „šiltnamio dujų“ emisijų sukeltas klimato šiltėjimas įveikė natūralų atšalimo Arktyje ciklą.
Kad galėtų apskaičiuoti temperatūros pokyčius Arktyje per pastaruosius 2 tūkstantmečius, mokslininkai rėmėsi „gamtos termometrais“ – ledo šerdimis, medžių rievėmis ir ežerų dugno nuosėdomis. Šie tyrimai leidžia apskaičiuoti oro temperatūrą praeityje. Temperatūros matavimas termometrais Arktyje buvo pradėtas XIX a. pabaigoje.
Mėlyna spalva žymi oro temperatūrą Arktyje per paskutiniuosius 2000 metų. Šie duomenys paremti medžių rievių, ledynų šerdžių ir ežerų nuosėdų tyrimais. Žalioji linija žymi ilgalaikį šaltėjimo procesą dėl Žemės ašies posvyrio kitimo. Raudonai pažymėti temperatūrų matavimo duomenys nuo XIX a. pabaigos.
Pasak vieno šio tyrimo autorių, JAV Nacionalinio atmosferos tyrimų centro Boulderyje mokslininko Davido Schneiderio, surinkti ilgalaikiai duomenys atskleidžia, kaip stipriai dėl žmonių veiklos išskiriamos „šiltnamio dujos“ veikia natūralią Arkties klimato sistemą.
Dėl Žemės sukimosi ašies kampo svyravimų per kelis pastaruosius šimtmečius sumažėjo Arktį pasiekiančios saulės šviesos intensyvumas, todėl šiuo laikotarpiu vasaros čia tapo šaltesnės. Tačiau dėl didėjančių anglies dvideginio ir kitų dujų emisijų sukelto atšilimo natūralus Arkties šaltėjimo ciklas nebepajėgia atsverti regiono klimato šiltėjimo.
„Jei nebūtų didėjusios „šiltnamio dujų“ emisijos, visą praėjusį šimtmetį oro temperatūra Arktyje vasaromis būtų tolydžio mažėjusi“, - teigia kita tyrimo autorė Bette Otto-Bliesner.
Pasak specialistų, tyrimo rezultatai yra svarbūs dar ir dėl to, kad Arktį labiau nei kitus planetos regionus veikia pasaulinis atšilimas. Dėl besikeičiančio klimato vasaromis itin sparčiai mažėja jūrinio ledo plotai, o daugiamečio ledo danga vis labiau traukiasi.