Svajotojai, protai ir sraigteliai, sukūrę internetą, gali tapti laisvės ir žinių įrankiais. Praėjusią savaitę paaiškėjo kiek blankesnis vaizdas, kai paaiškėjo, kad JAV vyriausybė naudoja juos sekimo ir stebėjimo tikslams, rašoma „The New York Times“.
„Daugumai žmonių, kurie sukūrė šį tinklą, nerimą kelia netinkamas jo naudojimas. Nuo pat pradžios mes baiminomės, kad valdžia gali imtis kontrolės. Visgi mūsų vyriausybė pagaliau rado būdą kaip tai padaryti“, – sako į pensiją išėjęs Stenfordo universiteto kompiuterių specialistas Lesas Earnestas, kuris sukūrė platformą, panašią į dabartinį „Facebook“ 9 metus prieš Marko Zuckerbergo gimimą.
Technologijų pasaulis nuolat stengdavosi, kad Vašingtonas turėtų tam tikrus apribojimus jų srityje. Verslo atstovų teigimu, reguliavimas šioje srityje iškvėptų inovacijas. Jų teigimu biurokratai neturėtų kištis į tuos dalykus, kurių nesupranta, o tai reiškia, kad negali kištis iš viso.
Pirmiausia nuostabą kelia kaip technologijų lyderiai – „Microsoft“, „Google“, „Yahoo“, „Apple“ ir „Facebook“ – leido JAV Nacionalinei saugumo agentūrai legviau prieiti prie savo duomenų. Kol kas to atsisakė tik socialinis tinklas „Twitter“.
Kompanijos neigia, kad tiesiogiai bendradarbiauja su vyriausybe projekte „Prism“. Visgi nebuvo atskleista, kiek yra dirbama netiesiogiai.
Silicio slėnio verslininkai vis dažniau kalba apie viešumą.
„Bet kurios Silicio slėnio kompanijos sėkmė priklauso ne tik nuo produkto, bet ir pasitikėjimo, kurį jis kelia. Nuo to priklauso visos mūsų sistemos patikimumas“, – sako „startup‘o“ „Watchup“ vienas iš įkūrėjų Adriano Farano.
Ši sistema laikosi dėl asmeninių duomenų apsaugos. Programa „Prism“, renkanti elektroninius laiškus, vaizdo ir balso įrašus, duomenis, buvo paviešinta tuomet, kai pradėjo kilti vis daugiau klausimų dėl privatumo internete.
Naujos technologijos kaip „Google Glass“ veržiasi į teritoriją, kuri dar neseniai buvo neprieinama. Visi nuo didelių kompanijų iki naujų „startup‘ų“ ieško būdų kaip surinkti intymiausius duomenis ir panaudoti juos prekyboje.
„Mes spaudžiame savo valdžią, kad ši mus saugotų, bet tuo pačiu metu viešiname vis daugiau informacijos. Tas faktas, kad kažkas pamatys mūsų duomenis kelia nerimą, bet neturėtų stebinti“, – teigia kompiuterių kompanijos „Purdue“ ekpertas Christopheris Cliftonas, kuris ties metodų, padedančių apsaugoti asmens privatumą, kūrimų.
Buvęs JAV Centrinės žvalgybos darbuotojas Edwardas Snowdenas, kuris sekmadienį laikraščiui „The Guardian“ atskleidė vyriausybės sekimo dokumentus, pavadino internetą svarbiausiu atradimu žmonijos istorijoje.
„Nelaikau savęs didvyriu, tai darau iš asmeninių paskatų. Nenoriu gyventi pasaulyje, kur nėra privatumo ir erdvės tyrinėjimams bei kūrybiškumui“, – sako jis.
JAV prezidentas Barakas Obama mažindamas įtampą teigia, kad „Prism“ yra nutaikyta į piliečius iš užsienio ir „verta atsisakyti šiek tiek privatumo mainais už didesnį saugumą“.
„Manau – tai yra pavojingas pasisakymas. Vyriausybė turėjo mus perspėti, kad imasi tokių veiksmų. Tai atskleidžia dar vieną problemą: mes nebegalime kontroliuoti savo valdžios“, - sako kompiuterių mokslininkas Bobas Tayloras, kuris 6 dešimtmetyje prisidėjo prie mokslininkų grupės, kūrusios pasaulinį tinklą.
Dar 1999 metais kompanijos „Sun Microsystems“ vadovas Scottas McNeally perspėjo Silicio slėnio darbuotojus: „Jūs turite nulį privatumo. Susitaikykite su tuo“.
Jis nebeatsimena šio komentaro, bet lieka susirūpinęs, kad valdžia gali piknaudžiauti savo padėtimi.
„Ar reikia bijoti, kad jūsų mobiliojo ryšio operatorius turi privačius duomenis? Ar „Google“? Tai yra privačios įmonės. „Google“ manęs nenuskriaus. Jerry Brownas arba Barackas Obama – galėtų“, – sakė jis.
Tačiau kaltinti kompiuterių gamintojus, kad šie kuria sekančią valstybė ir tas pats kaip kaltinit ginklų gamintojus dėl smurto protrūkių ar automobilių gamintoojus dėl vairavimo išgėrus. Anot S. McNeally, tikroji problema yra „baisiosios“ valstybės apimtis. „Manau, kad gerai, jog jie ieško kito teroristo. Tada pagalvoju, kad jie gali mane sekti arba suimti“, - teigia jis.
Kol kas JAV vyriausybė neskelbia daugiau žinių, o technologijų kompanijos laikosi slėpimosi strategijos.
