Keisčiausias teiginys, kad juodoji veikia matomą, o atvirkščiai - ne. Panašu į teiginį, kad Žemė traukia daiktus, o jie Žemės - ne...
Tai būtų labai rimtas simetrijos pažeidimas. Neprieštarauju iš principo, bet būtų pernelyg rimta, kad va taip lengvai teigtų...

tas vadinamas personifikuotas dievo suvokimas skirtas tiems kurie pasikliauja tik tais tuom ka mato girdi ir jaucia, ir jokio komplekso del to nejaucia.
protingas zmogus puikiai zino kad informacija esti uz mums elementariai suvokiamu jusliu. Ta visa likusi begalybes grozi ir nelabai galima ivardinti Dievu, taciau metams begant, tai ,kas buvo Dievas tapo visiems prienamomis prekemis. Nes zmogui neuztenka zinot, kad Dievas yra. Ji reikia dar pamatyti ir paciupineti :)

Visų pirma tai nepamenu daug mokslinių straipsnių, kuriuose kas nors teigia, kad dievo nėra. Visu antra butu idomu kad pateiktum tu "akivaizdesniu Dievo vaisiu" :) Ir galiausiai svarbiausia yra tai, kad Dievo egzistavimu pagrindžiama tai, ko žmogus nesugeba paaiškinti, tai, ko jis nesupranta. O tamsioji medžiaga, kad ir kas ji bebūtų, nors ir "nepagauta", tačiau puikiai įrodo tam tikrus dėsningumus be Dievo. Juk jei bent kiek domiesi fizika tai turėtum žinoti, kad egzistuoja įvairiausiu, niekaip nepamatomų, nesustabdomų ir keisčiausių materijos formu, bet visos jos puikiausiai paaiškina pasaulio sandarą. Galiausiai kas yra Dievas? Žmogeliukas su barzda, kuris mostelėjo ranka ir atsirado pasaulis? Juokinga man kai žmones taip mąsto. Aš pats tikintis, bet Dievą ir įsivaizduoju kaip visą pasaulį, visas jo keistenybes ir paslaptis, kurių tik paviršių sugeba pakrapštyt žmogus.

cia tik tavo nuomone :)

keisti tie žmonės. Jei juodosios materijos vaisius mato, bet pačios neranda, tai, matai, ji egzistuoja.
O kai Dievo vaisiai dar akivaizdesni, bet jis, matai, neįrodytas, tai Dievo turbūt nėra?
Nesąmonė.